Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai

LTLietuvių kalboje, kurioje žodžių daryba yra vienas iš dažniausių leksikos pildymo šaltinių ir kurioje didelę leksikos dalį sudaro ne pirminiai žodžiai, o dariniai, vartojamas ne tik vietovardis Lietuva, bet ir daug kitų giminiškų žodžių, kurie tarpusavyje susiję įvairiais semantiniais ir darybiniais ryšiais. Šio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto straipsnio objektas – kamieną lietuv- turintys dariniai, rasti Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe), Lietuvių kalbos Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje (LKŽPK), Naujažodžių duomenyne (ND) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT). Išanalizavus 102 kamieną lietuv- turinčius darinius (58 daiktavardžius, 17 būdvardžių, 20 veiksmažodžių, 7 prieveiksmius) ir tarp jų susiklosčiusius ryšius, aptarus darinių vartosenos ypatumus, padarytos tokios išvados: 1. Iš vietovardžio Lietuva išvesti 9 dariniai, iš lietuvis, -ė – 35 dariniai, kurie savo ruožtu eina darybos pamatu kitiems (tolimesnių darybos pakopų) dariniams. Darybos lizde daugiausia keliapakopių darinių: 9 dariniai yra pirmojo laipsnio, 39 antrojo laipsnio, 36 trečiojo ir 18 ketvirtojo laipsnio. Pagal kalbos dalis dominuoja (58) daiktavardžiai: 34 priesagų vediniai (59 proc. visų daiktavardžių), 16 dūrinių (28 proc.), 4 priešdėlių vediniai (7 proc.), 2 galūnių vediniai (3 proc.) ir 2 dariniai (3 proc.) su nenusistovėjusia darybos pakopų tvarka. 2. DLKT duomenys rodo, kad vieni dariniai yra lietuvių aktyviosios leksikos dalis, yra įprasti ir vartojami gana dažnai (lietuvis, -ė; lietuvaitis, -ė; lietuvybė; lietuviškumas; lietuviškas; -a; lietuviškai), bet esama ir tokių, kurie žinomi iš raštų arba, atvirkščiai, atsiradę naujai, ir dabartinėje lietuvių kalboje vartojami nedažnai (DLKT nerasta 28 darinių vartosenos pavyzdžių).3. Lietuvių kalboje ne tik vartojami lietuvių kalboje įsitvirtinę, į žodynus įtraukti dariniai, bet ir atsiranda naujadarų: ND ir DLKT rasti 25 žodynuose neužfiksuoti dariniai (arba darinių variantai) (lietuvybininkas; sulietuvėjimas; afrolietuvis, -ė; jaunalietuviškas, -a ir kt.). Visų naujadarų (paprastai jie priklauso dariems tipams) reikšmės nesunkiai suvokiamos iš konteksto – daugiausia tai kategorinę darybinę reikšmę išlaikantys dariniai (abstraktai, asmenų pavadinimai, priešdėliniai veiksmažodžiai, -iškas, -a būdvardžiai). 4. ND duomenys rodo, kad kamieną lietuv- turintys dariniai kartais įgyja naujų, žodynuose nefiksuotų reikšmių – ND rasti 3 tokie dariniai: lietuvybė, lietuvija ir naujalietuvis, -ė. 5. Kai kurie dariniai, nerasti žodynuose, galėtų būti į juos įtraukti: LKŽe galėtų būti fiksuojamas mažalietuvis, -ė, o į BŽa vertėtų įtraukti būdvardį lietuviakalbis, -ė. 6. Kai kurie lietuv- kamieną turintys dariniai susiję variantiškumo arba sinonimijos santykiu: iš viso sudarytos ir aptartos 7 DV ir 6 DS eilės. DV eilių nariai skiriasi jungiamuoju balsiu arba turi skirtingus tos pačios priesagos variantus (lietuvuoti / lietuviuoti, mažlietuvis, -ė / mažalietuvis, -ė). Kartais sinonimiškai santykiauja ir skirtingo laipsnio dariniai (aptarti 3 tokie atvejai). Kai kurių sinonimų eilių nariai pasižymi dideliu sinonimiškumo laipsniu ir substitucijos galimybėmis (lietuvybė – lietuvystė, prolietuviai – pralietuviai), bet dažniau net ir artimos semantikos dariniai turi stilistinių skirtybių (puslietuvis, -ė – puslietuvininkis, -ė – menk. skerslietuvis, -ė) ir (arba) skiriasi darinių vartojimo dažnumas (pvz., lietuvaitis, -ė – lietuviukas, -ė / lietuvukė – lietuvikė). [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian language, where derivation is one of the most common sources of new words and the major part of the vocabulary are derivatives, uses not only the place name Lietuva, but there are other related words that have different semantic and derivational relations. The object of the present article, dedicated to the centenary of the restoration of the Lithuanian state, is the derivatives with the stem lietuv- found in Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), supplement files of Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽPK), Data Directory of Neologisms (ND), and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The analysis of 102 derivatives with the stem lietuv- (58 nouns, 17 adjectives, 20 verbs, 7 adverbs), the relations between them, and their usage particularities allowed to draw the following conclusions: 1. 9 words were derived from the place name Lietuva, 35 words were derived from lietuvis, which in turn were the basis for other derivatives of the further stages. The family mostly consists of derivatives of several stages: 1st degree derivatives (9), 2nd degree derivatives (39), 3rd (36) and 4th (18) degree derivatives. According to the part of speech the nouns are dominant: 34 suffix derivatives, 16 compounds, 4 prefix derivatives, 2 inflexional derivatives, and 2 derivatives of not settled system of derivation stages. 2. The data of Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT) revealed that some derivatives are part of the Lithuanian active vocabulary, are common and are quite frequently used, while others belong to the periphery of the vocabulary as they are known only from writings or are newly created (the usage examples of 28 derivatives were not found in the corpus).3. The Lithuanian language not only uses derivatives incorporated in dictionaries but allows creating neologisms as well: 25 derivatives not incorporated in dictionaries were found in Data Directory of Neologisms and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The meanings of all neologisms are easily understood from the context. Some derivatives incorporated in dictionaries have acquired new meanings. 4. Some new derivatives could be incorporated in dictionaries: Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe) could include the compound mažalietuvis, -ė, and the adjective lietuviakalbis, -ė could be included in Dictionary of the Standard Lithuanian Language. 5. Some derivatives with the stem lietuv- are related in terms of variation or synonymy: in total, 7 rows of derivational variants and 6 rows of derivational synonyms were formed and discussed. Sometimes the derivatives of different derivation degree are synonymous. The members of some rows of synonyms have a high degree of synonymity and substitution possibilities, but more often even semantically close derivatives have stylistic differences and / or the use frequency of derivatives varies. [From the publication]