Iš kaimynų slavų perimtos liaudies melodijos Pietų Lietuvoje

LTStraipsnyje tyrinėjamos Pietų Lietuvoje paplitusios liaudies melodijos, pasižyminčios archajiškomis sandaros ypatybėmis. Šių melodijų ritmikos bei formos skirtingumai kelia mintį apie nevienodą jų kilmę. Straipsnyje naudojamos muzikologinės stilistikos analizės metodas bei istorinis lyginamasis metodas, muzikologijos duomenys siejami su lingvistų, istorikų bei archeologų duomenimis. Straipsnio autorė iškelia hipotezę, jog sudėtinga improvizacine ritmika pasižyminčios Pietų Lietuvos melodijos gali būti perimtos iš rytų kaimynų slavų. Apie slaviškus skolinius lietuvių melodikoje iki šiol beveik nėra rašyta. Slaviškos kilmės liaudies melodijų paplitimas Pietų Lietuvoje tik dar kartą paliudija istorinę tiesą – viduramžiais prasidėjusį ir vėliau tebevykusį slavų kultūros poveikį lietuvių kultūrai pastebi daugelis tyrinėtojų. Nors XIII-XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sparčiai plėtėsi į rytus, tačiau to meto kultūrinės įtakos kryptis buvo atvirkštinė. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuvių nuo baltarusių bei ukrainiečių neskyrė valstybinė siena, taigi kultūriniams mainams niekas netrukdė. Rytų kaimynų įtaka galėjo patirti ne tik aukštesnieji, bet ir žemesnieji visuomenės sluoksniai. Kilmingieji perėmė religijos, politikos, ekonomikos, aukštosios kultūros naujoves, o paprasti žmonės galėjo perimti įvairių daiktų bei įrankių pavadinimus, giminystės ryšius nusakančius žodžius, posakius, prietarus, papročius, taip pat ir kaimynų sukurtas pasakas, dainų tekstus bei melodijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liaudies dainos; Pietų Lietuva; Slavų melodijos; Folk songs; Southern Lithuania; Slavonic melodies.

ENThe article discusses folk melodies prevailing in Southern Lithuania featuring the archaic structure. Differences in rhythms and forms of these melodies imply their different origins. The method of musicological stylistic analysis and a historic comparative method used in the article, musicological data are linked with the data of linguists, historians and archaeologists. The author of the article raises a hypothesis that the South Lithuanian melodies featuring the complex improvisational rhythms might be inherited from our eastern neighbours Slavs. Up to this date, there are nearly no works about Slavic borrowings in the Lithuanian melody heritage. Prevalence of folk melodies of Slavic origin in Southern Lithuania once again demonstrates the historical truth – the impact of Slavic culture began in the medieval times and continues to our days, and is observed by numerous researchers. Even though the Grand Duchy of Lithuania in the 13th - 15th centuries was rapidly expanding to the East, but the direction of cultural impact at that time was opposite. In the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanians were not separated from Byelorussians and Ukrainians by state borders, therefore nothing prevented the cultural exchange. The East Slavic impact could be experienced not only by the top, but also by lower levels of society. The nobility absorbed innovations in religion, policy, economics, higher culture, and ordinary people could assimilate names of diffident tools and items, words describing kinship, expressions, superstitions, customs, as well as folk tales, song texts and melodies created by neighbours.