Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste : disertacija

LTDisertacija skirta Mato Pretorijaus (Matthäus Prätorius) (~ 1635–1704, 1707 (?)) apytikriai XVII a. antrojoje pusėje (pab.) parengtame rankraštyje „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ („Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“) užfiksuotos mitinės informacijos verifikacijai. Šio šaltinio mitiniai duomenys plačiai naudoti XIX–XXI a. mokslininkų, tyrinėjusių ikikrikščioniškąją baltų religiją ir mitologiją (BRM), naudojami dabar ir veikiausiai bus naudojami ateityje. Tačiau M. Pretorijaus mitinių duomenų patikimumas vertintas gana fragmentiškai arba iš viso plačiau nekvestionuotas. Todėl prasminga pamėginti nustatyti „Prūsijos įdomybėse“ užfiksuotos mitinės informacijos autentiškumo tendencijas. Verifikuojant M. Pretorijaus medžiagą, daug dėmesio buvo skiriama tarpdiscipliniškumui. Šiame darbe į senųjų rašytinių šaltinių, fiksuojančių ikikrikščionišką BRM, patikros procesą įvedamas naujas terminas „informacinis triukšmas“ (IT), apibrėžiantis kompiliaciniu stiliumi parengtuose veikaluose atsirandantį informacijos netolygumą. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad „Prūsijos įdomybėse“ apčiuoptas IT galimai turėjo įtakos XIX–XXI a. lietuvių mitologijos raidai. Atliktas tyrimas taip pat patvirtino, kad M. Pretorijus traktuotinas kaip XVII a. antrosios pusės (pab.) BRM interpretuotojas, rekonstruktorius ir verifikuotojas. Rengdamas „Prūsijos įdomybes“, jis operavo nevienodo lygmens mitinės medžiagos prieigomis: 1) ankstesnių rašytinių šaltinių informacija; 2) medžiaga, užrašyta iš amžininkų. Tyrimo rezultatai įgalina prielaidą, jog aptariamo veikalo autorius tiek asmeniškai stebėdavo, tiek ir (arba) gaudavo informaciją per tarpininkus apie skirtingą pateikėjų elgseną, kurią įvertindavo bei palygindavo tarpusavyje.M. Pretorijus pirmtakų šaltiniuose užfiksuotą medžiagą ne tik perrašydavo, bet ją savotiškai perskaitydavo, interpretuodavo. Todėl disertacijoje atlikta mitinių duomenų patikra leido suformuluoti penkis esminius tyrinėjamo autoriaus „interpretacinės sistemos“ bruožus. „Prūsijos įdomybių“ analizė taip pat atskleidė M. Pretorijaus užrašytų mitinių duomenų nevienodo patikimumo tendencijas. M. Pretorijaus mitinėje informacijoje užfiksuota nemažai nuorodų, suponuojančių, kad jis, užrašinėdamas medžiagą iš amžininkų, siekdamas apsaugoti tiek medžiagos pateikėją, tiek rinkėją nuo aptariamai epochai būdingų bažnytinių sankcijų už „neteisingą religinę praktiką“, naudodavosi „atsitiktinio veiksmo formule“, kurią sudaro trys dėmenys: laikas, vieta, pateikėjas. Galiausiai XIX–XXI a. mokslininkų, tyrinėjusių M. Pretorijaus mitinę medžiagą, interpretacijų apžvalga ir vertinimas atskleidė, kad jie verifikuojamo šaltinio mitinę informaciją naudojo ir aiškino skirtingai.Reikšminiai žodžiai: Matas Pretorijus; Ikikrikščioniška baltų religinė elgsena; Senųjų rašytinių šaltinių patikimumas; Matthaeus Praetorius; Verification of the pre-christian Baltic religion and mythological information; Informational noise.

ENThe subject of the dissertation is verification of the mythological information that Matthaeus Praetorius (Matthäus Prätorius) (~ 1635–1704, 1707 (?) circa the second half (end) of the 17th century) recorded in his manuscript "Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne" ("Deliciae Prussicae or Prussian Theater"). The scholars specializing in pre-Christian Baltic religion and mythology (BRM) used the mythological data provided by the latter source very commonly in the 19th to 21st century, have been using them currently, and are likely do so in the future. However, the reliability of these data has been considered either fragmentarily, or almost not considered at all. The question of the reliability of the mythological information in the "Deliciae Prussicae" has been considered by previous researchers either fragmentarily, or almost not considered at all. Therefore, it makes sense to try and find out the authenticity tendencies of the mythological information recorded in the "Deliciae Prussicae". In verifying Praetorius’ material, much attention was paid to interdisciplinarity. The study introduces a new term ("information noise") ("IN") into the process of verification of the ancient written sources that have recorded the pre-Christian BRM to define informational inconsistencies that arise in the works written in a compilation style. The results of the analysis suggest that the IN that has been sensed in the "Deliciae Prussicae" potentially influenced the development of Lithuanian mythology in the 19th to 21st century.The research carried out has also confirmed that Matthaeus Praetorius is to be regarded as an interpreter, reconstructor and verifier of BRM of the second half (end) of the 17th century. In working on the "Deliciae Prussicae", he operated access to several unequal levels of mythological material: information from previous written sources; material recorded from the contemporaries. The results of the research suggest that the author of the work under discussion in person observed and / or received information through intermediaries about two different behaviors of the presenters, which he evaluated and compared with each other. Matthaeus Praetorius rewrites the material from the sources recorded by his precursors not only by re-reading it, but also by interpreting it in a particular way. Thus, the verification of the mythological data carried out in the dissertation has allowed the formulation of the five most essential "features of the interpretative system" of the spoken author. The analysis of the "Deliciae Prussicae" has also tracked the tendency of unequal (ambivalent) reliability of the mythological data. The mythological data provided by Praetorius contains a number of references supposing that, in recording the material from the contemporaries, he sought to protect both the presenter and collector of the material from the clerical sanctions for "incorrect religious practices" that were characteristic of the spoken time period, and thus, used the "random action formula" (RAF) consisting of the following three random elements: time, place, and presenter. Finally an overview and assessment of the interpretations made by the 19th to 21st century researchers who studied the mythological material provided by Praetorius has revealed that they used and interpreted the mythological information of the verifiable source in different ways.

• Akmens ir dendromorfinės teofanijos XV–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose ir jų refleksijos XIX–XXI a. lietuvių liaudies medicinoje / Rita Balsevičiūtė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 258-272.
• Vaidilučių terapinė veikla ir šios veiklos refleksijos XIX-XXI a. liaudies medicinoje / Rita Balsevičiūtė. Res humanitariae. 2020, t. 28, p. 307-321. 2021, t. 29, p. 149-169.