Getų ir jotvingių religinių įvaizdžių paralelės
LTStraipsnio objektas – getų ir jotvingių religinių įvaizdžių (apibendrinamų Zamolskio ir Sovijaus mitinėmis figūromis ir už jų slypinčiomis pasaulėžiūros sistemomis) paralelės, ryškėjančios įsiskaitant į Jono Basanavičiaus hipotezes apie bendrą lietuvių (sūduvių/ jotvingių) ir trakų, dakų bei getų kilmę, analizuojant istorinių šaltinių duomenis, tautosakos ir kalbos medžiagą. Tikslas – nustatyti, kokiu laipsniu antikinių šaltinių pateikti faktai dera su mūsų turimomis žiniomis ir įžvalgomis apie galimą bendrą buvusį getų-baltų teritorinį ir kalbinį substratą. Aptartos getų/ jotvingių religinės sąsajos pačios savaime nepatvirtina getų ir jotvingių giminystės; jos derintos su istoriniais duomenimis. Religinis istorinis požiūris greičiau patvirtintų nei atmestų getiškosios jotvingių kilmės hipotezę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Religija; Getai; Baltai; Religion; Gets; Balts.
ENSubject of the article are parallels of religious symbols of Getae and Yotvingians (being generalized as myths of Zalmoksis and Sovijus and world-view systems hidden behind them) subject to disclosure including hypothesis of J. Basanavičius about common parentage of Lithuanians (Yotvingiams/Sodovians) and Thracians, Dacians and Getae by analyzing data of historical sources and linguistic and folk material. The aim is to find out to how facts of Antique sources fit our knowledge and insight about probable linguistic and territorial substratum of Getae-Balts. Discussed religious links of Getae/Yotvingians do not confirm relation between Getae and Yotvingians by themselves, they have been analysed in line with historical data. Religious historical attitude would probably conform than deny hypothesis of Getae-Yotvingians genesis.
- Jazygai, jutungai, jotvingiai: kariai raiteliai nuo Meotidės iki Dunojaus : keli štrichai jotvingių genezės klausimu / Gintaras Beresnevičius. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 2, p. 7-11.
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Еще раз о неврах и селах в общебалтийском этноязыковом контексте (народ, земля, язык, имя): из истории и.-евр. *neur-: *nour- и *sel- : (неумирающая память об одном балтийском племени) / B.H. Топоров. Балто-славянские исследования. 2006, 17, p. 15-75.
