Lietuvos populistinių partijų atstovavimo samprata ir jos santykis su atstovaujamąja demokratija : disertacija

LTAtstovaujamajai demokratijai ir konkrečiai partinei demokratijai susiduriant su krize, auga populistinių politinių veikėjų skaičius ir jų įtaka. Jeigu suprantame populizmą kaip siūlantį vieningos visuomenės ir vieningo politinio elito vizijas, jis kaip siauroji ideologija kertasi su partinės demokratijos atstovavimo principais. Populizmą teoriškai konceptualizuojančių mokslininkų diskusijos dėl populizmo ir atstovaujamosios demokratijos santykio pagrindą sudaro atstovaujamosios demokratijos apibrėžimas. Disertacija tiria Lietuvos populistinių partijų atstovavimo sampratą ir jos santykį su atstovaujamąja (partine) demokratija. Empirinė populizmo atstovavimo sampratos analizė rodo, kad visuomenės grupių ir nuomonių skirtingumas yra laikomas kliūtimi sėkmingam atstovavimui. Tinkamas atstovavimas turi ne atsižvelgti į visuomenės grupių skirtingumą, bet jas telkti ir vienyti bendram tikslui – žmonių gerovei ir gero valdymo įgyvendinimui. Atstovavimas yra reikalingas skirtingas visuomenes grupes susieti tarpusavyje ir sukurti jų bendrumą su atstovais. Per komunikaciją kuriamas atstovaujamųjų ir atstovų bendrumas leidžia atsisakyti ne tik partijų kaip tarpininko, bet ir atstovavimo apskritai.Reikšminiai žodžiai: Populizmas; Atstovavimas; Partinė demokratija; Populism; Representation; Party democracy.

ENAs party democracy and party representation face a crisis, populist political actors gain more influence. If populism is understood to offer the vision of united society and united political elite, then it, a thin-centered ideology, contradicts the principles of party representation. The basis of the scholarly debate if populism is a threat to representative democracy is the definition of representative democracy. The dissertation explores the conception of representation of the Lithuanian populist parties and its relation with representative (party) democracy. The empirical analysis of the populist conception of representation reveals that the diversity of society groups and is seen as an obstacle to successful representation. Proper representation must not take into account the diversity of the groups of the society, but they should be united in the general objective of the well-being of the people and the implementation of good governance. Representation is necessary to connect different groups of the society and to create their unity with the representatives. The co-existence of the representees and the representatives through constant communication permits the abandonment not only of parties as mediators, but also of representation itself.

• Populistinės nuostatos ir balsavimas: ar populistines nuostatas turintys rinkėjai balsuoja už naująsias partijas? (2016 metų Seimo rinkimų atvejis) / Paulius Skirkevičius. Politologija. 2022, Nr. 3 (107), p. 51-89.
• Populist parties in Lithuania: curious case of party order and justice and its leadership / Mindaugas Jurkynas. Polish political science review. 2019, vol. 7, no. 1, p. 120-137.
• Skirtingos, bet panašios? Naujųjų partijų vieta Lietuvos partinėje sistemoje / Paulius Skirkevičius. Politologija. 2021, Nr. 2 (102), p. 75-115.