LTStipriai sumažėjęs gyventojų skaičius bei regioninių skirtumų augimas kelia didelius iššūkius tolimesnei Baltijos šalių raidai. Šiose valstybėse yra būtina kelti klausimą, kaip kuo racionaliau ir efektyviau išnaudoti ribotą demografinį, socialinį ir ekonominį miestų bei regionų potencialą kartu užtikrinant, kad visiems gyventojams būtų suteiktas pakankamas gyvenimo lygis ir galimybės. Disertacijoje analizuojamos ir lyginamos trijų Baltijos valstybių socioerdvinio vystymosi tendencijos nepriklausomybės laikotarpiu. Atlikta statistinių duomenų analizė leido nustatyti svarbiausias regionines charakteristikas lemiančias Baltijos šalių gyvenviečių sistemų kaitą. Disertacijoje atskleidžiama, kad vidaus migracija yra pagrindinis gyvenviečių sistemos kaitą lemiantis veiksnys. Ji taip pat turi didelę įtaką sociodemografinės struktūros kaitai. Nustatyta, kad vidaus migracija, pasižyminti dideliu selektyvumu, šiuo metu labiausiai prisideda prie regioninių skirtumų augimo ir rezidencinės diferenciacijos Baltijos šalyse. Tikimasi, kad šio tiriamojo darbo rezultatai galėtų prisidėti prie regioninės ir socialinės politikos Lietuvoje ir Baltijos šalyse formavimo.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Gyvenviečių sistemos; Socioerdvinė kaita; Depopuliacija; Vidaus migracija; Baltic countries; Settlement systems; Socio-spatial change; Population decline; Inner migration.
ENRapidly decreasing population and the growth of regional disparities pose major challenges for the further development of the Baltic countries. In these countries, it is necessary to raise the question of how to make the most rational and effective use of the limited demographic, social and economic resources of the cities and regions, while ensuring that all people have a decent standard of living and opportunities. This study sought to identify and compare the main trends of socio-spatial development in the Baltic States during the period of independence. The statistical analysis allowed to determine the regional characteristics that lead to changing settlement systems in the Baltic States. The results reveal that internal migration is the main force behind the changing settlement systems. It has also an important impact on the change of the socio-demographic spatial structure. It was revealed that internal migration is characterised by high selectivity and therefore it is the main factor contributing to the growth of regional disparities and residential differentiation in the Baltic States. It is expected that the results of this research could contribute to the formation of regional and social policy in Lithuania and the Baltic States.