Lietuvos kalinių vyrų buitis ir bendravimo kultūra

LTStraipsnyje kalbama apie Lietuvos kalinių bendruomenę posovietiniu laikotarpiu. Juo siekiama aptarti individo „statusą“ uždaroje kalinių bendruomenėje ir jo pokyčius, nušviesti kalinių vyrų buities, bendravimo tarpusavyje ir ryšių palaikymo su už kalėjimo sienų likusia visuomene niuansus. Metodas – aprašomasis retrospektyvinis. Išvada – augant nusikalstamumui skurdi valstybė neišgali sudaryti kaliniams padoresnių buities sąlygų. Kalėjimuose tebegyvuoja iš sovietmečio paveldėta asmens beteisiškumo, dvasinio ir fizinio luošinimo sistema. Į uždarą kalinių bendruomenę skverbiasi pertvarkos posovietinėje visuomenėje atgarsiai: pinigingi kaliniai gali nusipirkti aukštesnę padėtį kastų hierarchijoje bei pasigerinti buitį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalėjimai; Įkalinimas; Kalėjimo kultūra; Socialinis statusas; Hierarchija; Vyrų bendruomenės; Kalėjimo žargonas; Prisons; Imprisonment; Prison culture; Social status; Hierarchy; Masculine communities; Pjargon.

ENThe article analyses the life of imprisoned persons in Post-Soviet times. It aims to discuss the individual “status” and its changes inside closed community of prisoners, as well as review the details of everyday life, communication with each other, and keeping the relationship with the outside world of imprisoned men. The article is performed as a retrospective descriptive study. The conclusion states that economically limited state is not able to create more comfortable living conditions for imprisoned people in face of growing criminality. Prisons still uphold the system of individual derogation and spiritual and physical crippling of people inherited from Soviet times. Closed communities of prisoners also experience changes characteristic to the rest of Post-Soviet society: rich prisoners can buy higher status in a caste hierarchy and have better living.