Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo raiška Lietuvos istorijos vadovėliuose : disertacija

LTKeičiantis ugdymo paradigmoms, pereinant nuo tradicinio prie šiuolaikinio istorijos mokymo(si), iš esmės keičiasi pats istorijos mokymo turinys ir mokymo(si) proceso organizavimas. Naujajai ugdymo paradigmai būdinga istorijos turinio įvairovė, atspindinti įvairių visuomenės grupių perspektyvas; akcentuojama diskutavimo prieštaringai vertinamų ir ginčijamų temų svarba. Tyrimo tikslas – išanalizuoti daugiaperspektyvio požiūrio raišką pagal išskirtas problemines sritis Lietuvos istorijos vadovėliuose. Daugiaperspektyvis požiūris – tai galimybė pasireikšti skirtingoms tautų, politinių režimų, socialinių, religinių ir kultūrinių grupių, taip pat individų pasaulėžiūroms, ideologinėms, politinėms bei vertybinėms nuostatoms ir patirtims – visam tam, kas lemia, kad vertinimai, kaip ši praeitis turi būti atsimenama, kas pabrėžiama ir saugoma, o kas pamirštama ir nuvertina, tarpusavyje varžosi ir generuoja istorijos naratyvų įvairovę. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad istorijos ugdymo turinio kaita yra susijusi su nuolat vykstančiu istorijos Bendrųjų programų atnaujinimu. Nepaisant globalėjančio pasaulio, mūsų mokykliniuose vadovėliuose šiandien vyrauja eurocentrizmas; vadovėliuose nerasime medžiagos apie rasinių ir kitokių mažumų, taip pat negalią turinčių žmonių, visuomenės atstumtųjų ir kitų istoriją. Konstatuotina, kad mokykliniuose vadovėliuose trūksta šaltinių, atspindinčių skirtingus požiūrius, užduočių ir klausimų, suteikiančių galimybę empatiškai „pajausti“ analizuojamo laikotarpio kontroversiškai vertinamų įvykių, asmenybių patirtis.Reikšminiai žodžiai: Istorijos mokymas; Vadovėliai vidurinėms mokykloms.

ENDue to the changing education paradigms when shift is made from traditional to modern history teaching and learning, the content of teaching history and the organization of teaching/learning process undergo considerable changes. The latest education paradigm is marked by diverse content of history that reflects different perspectives of various social groups, and emphasises the significance of controversially valued and debatable issues. The aim of the research is to analyse the expression of multiperspectivity approach in terms of the problem areas distinguished in the textbooks on Lithuanian history. The multiperspectivity approach is a possibility for different nations, political regimes, social, religious and culture groups, as well as individual world outlooks, ideological, political and value-based orientations and experiences to be manifested, i.e. a possibility to manifest everything that determines ho the diversity of narratives competes with each other and generates historical narratives on how this past is remembered, what should be signified and preserved, and what should be forgotten and devalued. The obtained results reveal that the changes of the content of history education are related to constant updating of the General Curriculum for History. Despite the globalisation of the world, eurocentrism is prevailing in Lithuanian textbooks; history textbooks contain no information about the history of racial and other minorities, disabled people, social outcasts and others. Noticeably, school textbooks are devoid of sources reflecting different approaches, a variety of tasks and questions that would give an opportunity to “empathise” with the experience of different historical personalities and groups of the analysed period.