LTStraipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp besikeičiančio Prūsijos kunigaikštystės politinio statuso ir evangelikų liuteronų bažnyčios vidaus politikos. Prieinama prie išvados, kad valdovams perėjus į evangelikų reformatų tikėjimą, bažnyčia sustiprino pastangas skleisti parapijose religingumą visų sluoksnių tikintiesiems. Nuo XVII a. trečiojo dešimtmečio sistemingai vykdytos vizitacijos Mažojoje Lietuvoje didino parapijos kunigų atsakomybę, aktyvino jų veiklą. Mažojoje Lietuvoje stiprėjo lietuviškų bažnyčių kunigų visuomeninė grupė. Jos veiklos rezultatai buvo XVII a. pirmosios pusės lietuviški leidiniai, kurie lietuvių raštijos raidą praturtino knygomis apie lietuvių kalbą, jos išteklius. Nagrinėjama lietuviškų bažnyčių kunigų iniciatyvos ir aktyvumas kuriant XVII amžiaus lietuviškų giesmių repertuarą ir raštiją lietuvių kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Evangelikai Liuteronai; Evangelikų reformatų bažnyčia; Kunigai; Lietuviškos giesmės; 17 amžius; Mažoji Lietuva; Reformacija Lietuvoje; 17 amžius; 17th c; Evangelical lutheran; Lithuanian publications of hymns; Priests; Reformation in Lithuania; The Evangelical Lutheran church; The Lithuanian XVII c. history; The Minor Lithuania.
ENThe article studies the link between the changing political status of the Duchy of Prussia and the internal politics of the Evangelical Lutheran church. When in 1613 the rulers converted to the Evangelical reformation faith, the church concentrated its activities in the parishes, strengthened attempts to spread religiousness to faithful in all walks of life. Special orders were issued, which strengthened church discipline and entrusted control to state officials. From the 1720s they began to systematically visit churches in Lithuania Minor, the responsibilities of parish priests were increased, as well as their activities. The results of these activities were the Lithuanian publications in the first half of the 17th c. – these publications enriched the evolution of Lithuanian writing with books on the language, its structure and vocabulary. Initiatives and activities of Lithuanian church priests in the development of the repertoire of 17th c. Lithuanian hymns and writing are examined. It was concluded that the Lithuanian hymnals were the fruit of the work of the priests of many different parish churches. Translators and authors of hymns worked in Lithuanian parish churches throughout the territory of Lithuania Minor. In Lithuania Minor, the social group of Lithuanian church priests strengthened; their activities supported the use of the Lithuanian language in public life, they aimed to change the forms of folk belief and its culture, contributed to the formation of the Prussian-Lithuanian (lietuvninkai) sub-culture. [From the publication]