Lobizmo reglamentavimas: Lietuvos atvejis : disertacija

LTDisertacijoje atliktas sisteminis Lietuvos lobistinių procesų, jų reglamentavimo ir jo įgyvendinimo tyrimas. Veiksmingas lobizmo reglamentavimas užtikrina sklandesnius informacijos mainus tarp viešosios valdžios ir interesų grupių, skatina visuomenės į(si)traukimą į viešosios valdžios sprendimų priėmimą bei pilietinės visuomenės plėtrą, sudaro prielaidas aukštesnei teisėkūros kokybei ir viešosios valdžios atskaitingumui. Siekiama, kad būtent tokiu būdu lobizmo reglamentavimas veiktų tikrovę Lietuvoje, todėl pagrindiniai tyrime nagrinėjami klausimai yra: ar naujasis, 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs, lobizmo reglamentavimas yra vertybiškai relevantiškas ir ar – veiksmingas. Disertaciją sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama lobizmo samprata, apimanti teorinius ir bihevioristinius lobizmo aspektus, atliekamas lobistinių procesų Lietuvoje tyrimas. Antrojoje dalyje nagrinėjami lobizmo reglamentavimo teoriniai pagrindai, užsienio subjektų, supranacionalinio ir tarptautinio lygmens lobizmo reglamentavimas, identifikuojamos ir tiriamos reglamentavimo tendencijos. Trečioji dalis skirta Lietuvos atvejo kritinei analizei bei apima lobizmo reglamentavimo ir jo įgyvendinimo Lietuvoje tyrimą, reglamentavimo vertinimą, gairių jo tobulinimui formulavimą.Reikšminiai žodžiai: Lobizmas; Spaudimo grupės; Teisinis reguliavimas.