Vandenyno simbolika vedose

LTStraipsnyje bus apžvelgta vandenyno (jūros, marių) simbolika vedose – seniausiose indoarijų religinėse giesmėse, kurios galėjo būti sukurtos apie II tūkstantmečio pr. Kr. vidurį. Vedinė vandenų simbolika jau buvo nagrinėta pristatant „Rigvedos“ giesmių apie upes („Liaudies kultūra“, 2015, Nr. 4 ) ir Sarasvatę (2015, Nr. 6) vertimus, tačiau platūs vandenys taip pat pasižymi reikšminga simbolika, kuri, regis, dar išvis nėra tinkamai tyrinėta. Šiais laikais dažniausiai telkiamasi į „gamtinį“ vedų aiškinimą: vedų tekstuose minimiems vaizdiniams įtemptai ieškoma daiktiškųjų atitikmenų. Taip aiškindami klaustume, ar senovės indoarijai pažino jūrą, vandenyną šiuolaikine šio žodžio prasme. Gal įvaizdis atsineštas iš indoeuropiečių prosenovės? O gal buvo įkvėptas vietoje esančių plačių upių, didelių ežerų? Klasikinėje Vakarų indologijoje plačiau įsigalėjusi nuomonė, kad indoarijai vandenyno kaip tokio nepažino, o jo vaizdinys bus arba atsineštinis, arba įkvėptas vietinių upių santakų, arba dargi dangiškojo vandenyno metaforos1. Kita vertus, gausu veikalų, kuriuose įrodinėjama senovės arijus nuo seno gyvenus prie jūrų2. Apie tai dabar išvis nekalbėsime: mums rūpės įvairių vandens telkinių simbolika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Brahmanas; Indoarijai; Simbolika; Vandenynas; Vedos; Brahman; Indo-Aryans; Indoaries; Ocean; Symbolics; Vedas; Vedic texts.

ENOcean or sea (samudra) is a common word in the ancient Indo-Aryan texts of the Rigveda and the Atharvaveda, and generally signifies any vast confluence of the waters. While the exact equivalents in the material world remain unknown, it is usually considered that the Vedic Indo-Aryans were ignorant about the sea (in the modern geographical sense), yet the word samudra unfolds through rich metaphorical and symbolical meanings. One of the most common images of samudra is the celestial ocean or the celestial river (called sindhu), which hovers in the midspace, called antarikṣa. Also, it is a space crossed by the ship of various gods, especially Aśvins who save Bhujyu from being drowned in the unsteady waters of samudra. While in this sense the Vedic ocean may mean instability of the passage of life, generally it signifies the vast vessel of songs and luminous thoughts and may be placed in the midst of the heart. The ocean (as salila or ‘lower’ ocean) may be the source of all the sacred chants, thoughts and vitality (all these are imagined as flowing rivers) and in the same time (as ‘upper’ ocean) it can be their destination. As water mythologically is considered as being an all-compassing entity, so the ocean, as the endless vastness of water, is universally used as a metaphor of the single God. Vedic texts indicate that the ocean is the abode of various gods or god (Varuṇa, Soma) and is the final destination of human life. This statement is supported by the Upanishads, where the ocean is equated to the supreme divinity, called brahman. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology