LTPastaruoju metu, sparčiai kintant ugdymo turiniui ir naujoms mokymo technologijoms skverbiantis į ugdymo procesą, kyla būtinybė įvertinti technologijas besimokančiųjų protinio darbingumo aspektu. Tokį įvertinimą bandoma pateikti tyrime (2). Tyrimo tikslas - įvertinti vieno iš aktyvaus mokymo metodų - probleminio - įtaką studentų protiniam darbingumui. Tyrimo vieta ir objektas - VPU, FTF, III kurso studentai. Amžius - 20-21 metai. Tyrimo rezultatai ir analizė. Nežymūs išoriniai studentų protinio nuovargio požymiai, vertinant pagal S.Kosilovo protinio nuovargio lygių gradaciją, pastebimi jau po 20-25 minučių nuo darbo 29 pradžios. Vėliau sprendžiant problemą protinio nuovargio požymiai ryškėja. Kai kurie studentai dėl praktinių gebėjimų stokos (taip jie patys mano) atsisako spręsti problemą. Atlikti reakcijos laiko matavimai tuoj po savarankiško problemos sprendimo patvirtino daugelio studentų žymius protinio nuovargio požymius.
ENThe paper deals with the influence of problem teaching, as one of active teaching methods, on students’ mental capacity, whose change was estimated according to the results of reflexometrics to a weak light signal, applying the Kosilov mental fatigue gradation table. The results of the investigation point to the fact that active teaching methods require considerable psychophysical efforts from students and decrease their mental capacity. These methods should be employed at the time (lessons, days and weeks) of students’ highest mental capacity. Key words: active teaching methods, problem teaching, students’ mental capacity. [From the publication]