Prielaidos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo turinio ir formų kaita

LTKuriantis informacinei visuomenei, mokyklai tampant nuolat besimokančia bendruomene, svarbu užtikrinti mokytojo nuolatinį profesinį tobulėjimą ir jį pagrįsti politiškai, ekonomiškai, dalykiškai bei moksliškai. Straipsnyje keliamas tikslas apžvelgti dabartinį Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimą ir jo formas Vakarų šalių kvalifikacijos tobulinimo kontekste. Nagrinėjamos įvairių šalių pedagogo profesinės kompetencijos tobulinimo pakopos ir formos (etapinės formos ir nuolatinis profesinis tobulinimasis), išryškinami profesinės kompetencijos tobulinimo sistemų panašumai ir skirtumai. Galima teigti, kad Lietuvoje vyksta įvairių formų ir tipų pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas, pradedant ilgalaikiais kursais ir baigiant pedagogų individualia saviugda. Remiantis tyrimų duomenimis, įvardijamos problemos, su kuriomis susiduria pedagogai dabartiniame švietimo reformos etape. Pagrindžiama, kodėl svarbu sukurti profesinės kompetencijos tobulinimo proceso vertinimą, nurodomos tokio vertinimo gairės. Autoriaus teigimu, būtina nustatyti, kiek racionali egzistuojanti kompetencijos tobulinimo sistema: renginių turinys, formos, pedagogų atranka ir pasirinkimas, institucijų koordinavimas, sąsajos su pirminiu pedagogų rengimu.Reikšminiai žodžiai: Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas; Kaita; Teacher in-service training; Change.

ENWith the development of the information society and as the school becomes a continuously learning community, it is important to ensure a continuous professional development of the teacher and support the teacher politically, economically and scientifically. The article raises the objective of overviewing the existing development of qualification of Lithuania’s pedagogues and its forms in the context of development of qualification in the Western countries. The levels and forms of development of pedagogues’ professional competence in different countries are analyzed (stage forms and continuous professional development), the similarities and differences of professional competence development systems are highlighted. It can be stated that pedagogues’ professional competence development of different forms and types is performed in Lithuania, starting from long-term training and finishing with individual self-development. Referring to data of studies the problems, faced by pedagogues during the present stage of the educational reform are listed. The reasons for development of tools for evaluation of the professional competence development process and the guidelines for such evaluation are provided. According to the author, it is necessary to identify the rationality of the existing competence development system: form and content of events, selection and preparation of pedagogues, coordination of institutions, relations with the initial preparation of pedagogues.