LTDar sovietmečiu apie mokytoją sovietinėje švietimo sistemoje rašė Lietuvoje ir užsienyje gyvenę lietuviai. Atgavus nepriklausomybę Lietuvos mokyklų sovietizaciją ir priešinimąsi jai vertino V. Kašauskienė. Bet reikalavimai mokytojo asmenybei nėra įvertinti. Tad šio tyrimo objektas - reikalavimai XX a. 8-9 deš. mokytojo profesiniam pasirengimui. Tikslas - išryškinti šio laikotarpio reikalavimus mokytojo asmenybei. Tarybinio laikotarpio partiniuose dokumentuose, pedagoginėje literatūroje buvo pabrėžiamas socialinis mokytojo vaidmuo. Be pagrindinių mokytojo pareigų jis turėjo padėti komunistų partijai formuoti naują žmogų už mokyklos ribų. Jo įsitikinimai turėjo atitikti komunistinę ideologiją. Iš mokytojo reikalauta, kad jis turėtų dėstomo dalyko ir giminingų dalykų, komunistinio auklėjimo teorijos ir metodikos žinių. Mokymo auklėjimo uždaviniai buvo suformuluoti dalykų programose. Mokinių prigimtį neretai slopino reproduktyvaus mokymo metodai. Užklasinėje veikloje jauni žmonės negalėjo pasirinkti užsiėmimų pagal savo poreikius. Nors buvo deklaruojamas demokratiškumo principas, tačiau net planuodami pamokos struktūrą mokytojai nebuvo savarankiški. Mokytojo savarankiškumo raiška buvo traktuojama kaip netolerancija liaudies valdžiai, komunistų partijai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Santrauka vokiečių kalba.
ENLithuanians who lived in Lithuania and abroad were writing about teachers in the soviet system of education of Lithuania. After restoration of independence, sovietisation and resistance of Lithuanian schools was assessed by V. Kašauskienė. Although requirements for a teacher’s personality were not assessed. Thus, the object of this research—requirements for vocational qualification of a teacher of the 8th-9th decade of the 20th century. The aim is to underline requirements of this period for a teacher’s personality. Communist party documents of the Soviet period as well as pedagogic literature were underlining the social role of a teacher. Apart from the key teacher’s responsibilities, he/she had to help communist party to form a new person beyond the boundaries of school. His/her beliefs had to correspond to communist ideology. A teacher was required to have knowledge of the taught subject and related subjects, communistic upbringing theory and methodology. Teaching fostering objectives were formulated in subject curricula. Productive teaching methods were often suppressing in the nature of pupils. Extracurricular activities did not allow young people to choose sessions according to their needs. Although the principle of democracy was declared, although even planning the structure of a lesson teachers could not be autonomous. Expression of independence of a teacher was treated as intolerance to the government of people and the communist party.