Poetinė Gyčio Norvilo semiotika

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje aptariamos reikšmės generavimo strategijos Gyčio Norvilo eilėraščių knygoje Išlydžių zonos. Knygoje eilėraščiai kaitaliojami su grafikos dariniais, sudarytais iš piešinių ir įrašų. Aptariamos plastinės ir semantinės opozicijos eilėraščiuose „autoportretas“ ir „rentgeno nuotrauka“. Skyriuje „kūnų geografija“ skleidžiasi aktantiniai vyro ir moters santykiai. Atsiveria trys meilės pasijos briaunos: geismas, pavydas ir palaima. Norvilo poetinėje mitologijoje, kaip ir senuosiuose lietuvių tikėjimuose, žymėtasis narys yra vanduo, reiškiantis ir mirtį, ir prisikėlimą. Į mitinę pradžių pradžią grąžina vaiko žvilgsnis. Keliuose eilėraščiuose transformuojami šiuolaikiniai sporto mitai. Poleminį sakymo matmenį ryškina atsiribojimas nuo kitų poetų „privatizuotų“ teritorijų. Nuolat keisdamas kaukes poetas paneigia vienintelio požiūrio galimybę. Apversto pasaulio vaizdais teigiama neįmanomos poezijos įmanomybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktantinis vaidmuo; Figūratyvizavimas; Izotopija; Mitologija; Poleminė; Poleminė struktūra; Semantinės kategorijos; Struktūra; Vidujybė; Actant role; Actantial roles; Figurativisation,semantic categories; Figurativization; Interiority; Inwardness; Isotopia; Isotopy; Mythology; Mytology; Polemic structure; Polemical structure; Semantic cathegories.