Trys semiotikos

LTStraipsnių rinkinį sudaro jo sudarytojo K. Nastopkos pratarmė, Th. F. Brodeno straipsniai „Algirdo Juliaus Greimo biografijos kontūrai“, „Greimo ir Peirce’o semiotikos“ ir S. Salupere straipsnis „Semiotika kaip mokslas“. Pratarmėje K. Nastopka apžvelgia A.J. Greimo studijų publikacijos problemas, pristato abu rinkinio autorius ir jų darbus. Th. F. Brodeno straipsniuose pateikiama A.J. Greimo mokslinė biografija iki emigracijos, bandoma apčiuopti sąsajas tarp A.J. Greimo asmenybę formavusių metų ir vėlesnio įsipareigojimo siekiant ambicingų mokslinio reikšmės aprašymo tikslų. Rezistencinė A.J. Greimo kova Lietuvoje buvo puikus pasiruošimas akademinėms kovoms visame pasaulyje. A.J. Greimo semiotika nesiriboja lingvocentristine problematika, nes A.J. Greimas nuo pat savo tyrinėjimų pradžios suvokė semiotiką kaip apimančią ne vien žodinę raišką. Lyginant A.J. Greimo ir Peirce‘o darbus, parodoma, kad Ch. S. Peirce’o semiotika yra ne tik abstraktus teorinis statinys, bet ir veiksmingas analizės instrumentas. Tartu semiotikos mokyklai atstovaujanti S. Salupere straipsnyje kelia semiotikos mokslinio statuso, taip pat europinės ir amerikinės semiotikos sąveikos klausimus, teigdama, kad europinė semiotika atrodanti atomistinė, o Tartu semiotika esanti dviejų tradicijų - J. Lotmano kultūros semiotikos ir Th. Sebeoko zoosemiotikos bei Kalevo Kulli’o biosemiotikos sankryža.