Życie w pieśni karaimskiej

LTŠiame rinkinyje pristatomas karaimų bendruomenių, gyvenančių Lietuvoje ir Lenkijoje (buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų respublikos teritorijose), palikimas. Karaimų bendruomenės, giminingos Lietuvos ir Lenkijos karaimams, gyvena Ukrainoje ir Rusijoje. Kitur pasaulyje (pvz., JAV, Izraelyje ar Turkijoje) gyvenančių karaimų kultūrinis palikimas čia neaptariamas. Jie kitokie ne tik dėl geografinės platumos ar kultūrinės aplinkos, bet ir žmogiškosios prigimties parametrais, pvz., jų kita etninė kilmė, gimtoji kalba, ritualai, dainos, identitetas, savęs supratimas, santykis su kitais žmonėmis. Vienintelė visų bendruomenių bendrybė yra ta pati išpažįstama religija, duodanti vardą visoms grupėms, tačiau liturgija ir religinė praktika tose bendruomenėse skiriasi. Paminėtos nuostatos apie dainavimo svarbą žmogui yra aktualios ir Rytų bei Vidurio Europos karaimų bendruomenėms. Per istoriją šiose teritorijose susiformavo keli didesni karaimų centrai: Krymas, Luckas-Haličas ir Trakai-Vilnius-Panevėžys. Vėlesniais amžiais karaimai, išeiviai iš šių tradicinių vietovių, apsigyveno ir kitose Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ar Prancūzijos teritorijose. Žinoma, kiekviena bendruomenė turėjo savitumų, ir ne tik kalbinių (skirtingi karaimų kalbos dialektai). Įvairiai klostėsi ir tų bendruomenių gyvenimas, santykiai su kitakalbiais kaimynais, įtakos turėjo skirtingos politinės sąlygos, kitokia valstybinė tų vietų istorija. Visa tai stipriau ar silpniau veikė ir papročius, ritualus, žmonių emocijas, o tai tiesiogiai susiję su šio leidinio tema – dainomis. Atsižvelgiant į šias skirtybes ir ribotą leidinio apimtį, analizuosime tik tas dainas ir giesmes, kurios buvo naudojamos Lietuvos ir Lenkijos karaimų bendruomenėse.Rinkinį sudaro 27 dainos, susijusios su žmogaus gyvenimo ciklu. Tai 17 pasaulietinių dainų (ritualinio folkloro, jaunimo repertuaro ir kitoms linksmoms progoms skirtos dainos), 3 vestuvių ritualo religinės giesmės ir 7 paraliturginės giesmės. Šios 27 dainos sudaro bene visą Lietuvos ir Lenkijos karaimų muzikinį neliturginį palikimą. Kasdienos dainų ar neliturginių giesmių šiose vietovėse turbūt niekada nebuvo daug. Lietuvos ir Lenkijos karaimai labiau koncentravosi į religinį gyvenimą. Gal būtent dėl šios priežasties karaimai iki šiol išlaikė kur kas gausesnį liturginių giesmių repertuarą (jis į šį rinkinį neįtrauktas). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad ir pačių karaimų, potencialiai naudojančių pasaulietines dainas / giesmes, niekada nebuvo daug (Lietuvos ir Lenkijos teritorijose per pastaruosius kelis šimtmečius tegyveno apie 400 karaimų). Tad pasaulietinių dainų palikimas pagal proporciją nėra toks jau mažas, be to, jos atstovauja visiems svarbiausiems žmogaus gyvenimo etapams, taigi jos visada buvo paklausios ir naudojamos. Toks Lietuvos ir Lenkijos karaimų dainų rinkinys yra išleidžiamas pirmą kartą. Jo poreikis ir sumanymas jį tokį parengti buvo išsakytas dar 1989 m. Vilniuje. Tuo metu, dar prieš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, pačiame visų Lietuvos tautų atgimimo priešaušryje, Lietuvos muzikai profesionalai, dirbantys Muzikos leidykloje, pasiūlė autorei sudaryti karaimų dainų rinkinį. Finansinės problemos, deja, sustabdė šio projekto įgyvendinimą, tačiau autorė surinktą medžiagą sėkmingai panaudojo kitose savo mokslinėse publikacijose. Rengiant šiandienos rinkinį, ankstenė medžiaga yra papildyta ir atnaujinta. Autorė nuoširdžiai dėkoja to meto ir dabarties aktyviems Lietuvos muzikams3 už pagalbą, paramą, naujų idėjų skatinimą ir ypač už jų pagarbų dėmesį karaimų muzikiniam palikimui tada ir dabar.Šio rinkinio dainos yra sugrupuotos pagal temas. Aprašomi ir trys pagrindiniai šeimos ritualai (gimimas, vestuvės ir laidotuvės), atkreipiant dėmesį į juose giedojimui skiriamą vietą ir jo reikšmę. Kiekviena rinkinio daina pateikiama atskirai, taip pat jos melodija, žodžiai, jų vertimas, trumpas jos skambėjimo konteksto aprašymas, publikacijų sąrašas. Melodijas autorė užrašė neutraliu, folkloristiniu būdu, siekdama išvengti aliuzijų į klasikinę tonaliąją harmonijos sistemą, todėl prieraktiniai ženklai, ritmas, metras daugeliu atvejų pateikiami laisvai. Periodinės struktūros užrašytos tik ten, kur pagal melodiją ir jos kilmę tai pasiteisina. Konkretus melodijos aukštis yra santykinis, atlikėjai gali jį prisitaikyti pagal savo balso diapazoną. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Karaimų bendruomenės; Karaimų dainos; Karaim Communities; Karaim Songs.

ENThe present publication may be regarded as precisely such an endeavour to rediscover the past. It has a dual objective: firstly, to record the cultural heritage of Karaim communities in Lithuania and Poland, and secondly to suggest relevant tools not only for experiencing this original heritage as such, but also for using traditional songs in new forms, perhaps so that they can satisfy the new needs of society. The idea behind this book is based on the conviction that tradition cannot be frozen in time, that it must live and breathe in order to continue being a tradition. The scope of the present publication is limited exclusively to the musical heritage of the Karaim communities in Lithuania and Poland, who were inhabitants of the former Great Duchy of Lithuania and Lithuanian-Polish Commonwealth. Other Karaim communities ethnically related to those in Lithuania and Poland still live in Ukraine and Russia1. In several other places around the world existing Karaim communities differ from Central Europeans not only in terms of their geography, cultural environments and traditions, but also with regard to other cultural peculiarities – their ethnic origins, mother tongues, rituals, songs, identity, and their relationships towards others. The only factor that is common to most of these communities is religion and the name ‘Karaim’ they all share. However, even liturgy and religious practices vary from community to community. The cultural heritage of these communities is not discussed in this book.The importance of singing in the life of every nation and every human being is also evident among the Karaim communities of Eastern Europe. During their long history in this region several major centres of Karaim life and society have existed, namely in the Crimea, Lutsk-Halich and Vilnius-Trakai-Panevėžys. Later, some Karaims from these areas migrated to other places in Poland, Lithuania, Ukraine, Russia and France, taking with them their legacy and cultural features. Of course, every community had its own peculiarities, which were not limited to purely linguistic differences in terms of dialects. The different cultures of the Karaims’ neighbours, diverse political situations, and historical circumstances have also influenced their community life, family rituals, emotional style, and of course, their songs. Bearing in mind these diversities, in this collection we have restricted ourselves solely to the heritage of the Karaim communities in Poland and Lithuania. This book is a collection of 27 songs covering the entire cycle of human life. It includes secular songs (a total of 17 pieces encompassing ritual folk songs, songs about youth and other songs for celebratory occasions), 3 songs connected with the religious wedding ceremony and 7 paraliturgical songs. These songs make up almost the entire musical heritage of the Lithuanian and Polish Karaims in non-liturgical genres. Most probably these communities never had many songs for everyday life or rituals outside the liturgy. They tended to concentrate on religion, even at the everyday level. Perhaps this is the reason why far more liturgical melodies have survived (they are not included in this publication) than secular ones. However, bearing in mind the number of people who potentially sang the latter, who can be counted rather in the hundreds than in the thousands, the number of secular and non-liturgical songs does not appear to be that limited.It is also important to underline the fact that those secular songs that have survived cover all the most important periods of human life. This means they were always in great demand and were sung. The present collection of Lithuanian-Polish Karaim songs in this shape is a first of its kind. However, the idea for such a collection and the need to compile it was first put forward in Vilnius in 1989, i.e. before Lithuania’s independence had been officially restored and when efforts had only just begun to revive the cultures of all ethnic groups in Lithuania. It was Lithuanian professional musicians working for the Music publishing house at the time who suggested that the author put together such a collection. Sadly, financial problems prevented the project from being launched for a long time. Meanwhile, the author of this book has partially used the material she had collected for other scientific publications. Everything has now been updated and complemented in preparation for the present edition. The author would like to take this opportunity to thank all those active Lithuanian musicians3, professional composers and musicologists for their support, courage, help and inspiration, and especially for their respect for the Karaim musical heritage both then and today. The songs in this collection are grouped thematically. The three main family rituals presented here (for the birth of a child, a wedding and a funeral) are described separately, underlining in particular the place the songs occupy in them. Each song is provided with a brief description, together with its melody, words, and a translation of the latter. [From Introduction]