Values and attitudes of Nordic language teachers towards second language education
LTKalbos mokymasis imigrantams, siekiantiems gauti šalies pilietybę, tampa vis labiau aktualus pastaruoju metu, nes kai kuriose šalyse yra privalomi testai, kalbos įsisavinimo lygiui nustatyti, kuriems, beje, yra keliami nauji reikalavimai (Bevelander, Fernandez & Hellström, 2011, p. 101). Pilietybės įgijimas yra daugiau lemiantis veiksnys siekiant integruoti imigrantus į dalyvavimą visuomenės gyvenime, nei jų buvimo toje šalyje trukmė (Bevelander, Fernandez & Hellström, 2011). Antrosios kalbos žinios yra svarbus rodiklis, užtikrinantis integraciją ir aktyvų įsitraukimą į pilietinę visuomenę. Dauguma ES šalių (išskyrus Airiją ir Švediją) taiko kalbos testavimą pilietybei gauti, ir tai tampa vis labiau įprastu reiškiniu imigrantus priimančiose šalyse. Problemos aktualumas rodo naujų tarptautinių tyrimų poreikį, kurių tikslas būtų išsiaiškinti pilietybės suteikimo ir antrosios kalbos mokymosi sąlygų sudarymo imigrantams santykį. Šio straipsnio tikslas yra palyginti Danijos, Norvegijos ir Švedijos kalbų dėstytojų vertybines nuostatas ir ištirti prielaidas ir perspektyvas, susijusias su reikalavimais, keliamais imigrantams, kurie ketina įgyti tos šalies pilietybę. Ankstesnės studijos (Björklund & Liubiniené, 2004) rodo, kad egzistuoja dideli kultūriniai vertybiniai skirtumai netgi tarp kaimyninių šalių. Įgyvendinant tyrimo tikslus, buvo apklausti kalbų dėstytojai Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Rezultatai atskleidė du, vienas kitam priešingus, modelius. Švedų vertybinės nuostatos iš esmės skiriasi nuo danų ir norvegų, kurių nuostatos yra panašios. Tyrimų rezultatai kelia eilę klausimų išsamesnėms studijoms ateityje, įtraukiant platesnį respondentų ratą ir praplečiant tiriamųjų imtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. [Iš leidinio]
ENIssues in minority education in relation to citizenship have received more attention lately, because of new requirements for language testing in several countries (Bevelander, Fernandez & Hellström, 2011, p. 101). The acquisition of citizenship is more decisive for immigrant participation in society than the duration of stay in the country (Bevelander, Fernandez & Hellström, 2011). The second language is crucial for active citizenship and integration in this perspective. Most countries in the EU (except Ireland and Sweden) have language requirements for citizenship and the use of language testing becomes increasingly common among the countries that receive migrants. The rapid development highlights the need for new international studies on the relationship between citizenship and conditions for second language learning. The goal of the recent study is to compare premises, perspectives and scales of values of Danish, Norwegian and Swedish language educators, related to the requirements for immigrant citizenship. Previous studies (Björklund & Liubiniené, 2004) indicate that there are major differences in value systems even between the neighbouring countries. To reach the objective of the present study, interviews were conducted with language educators in Denmark, Norway and Sweden. The results have revealed two opposing patterns. The values of Swedish informants show a wide-ranging variation, while the Danish and Norwegian data on values are consistently similar. The results raise further questions about the effects caused by differences in values among language educators when comparing the countries and call for a further verification of the data in a more extended study, including Lithuania and other Baltic states. [From the publication]
