Lietuvių tremtinių moterų vertybės gyvenimo istorijose

LTŠio straipsnio objektas – lietuvių tremtinių moterų vertybės gyvenimo istorijose. Moterų vertybės aptariamos remiantis pasakotojų tautinių, religinių, bendražmogiškų vertybių raiška. Straipsnyje gvildenama tremtinių išvietinimo tremtyje ir tėvynėje problema. Keliami šie uždaviniai: nustatyti tremtinių vertybes jaunystės, brandos, senatvės tarpsniais; ištirti bendražmogiškų, tautinių, religinių vertybių tęstinumą jaunesniajai kartai. Tyrimas atskleidė, kad skirtingais amžiaus tarpsniais tremtinės patyrė fizinių, psichologinių ir dvasinių sukrėtimų, turėjusių įtakos jų vertybių formavimuisi. Lietuvių moterų bendra patirtis, įgyta Sibire, suformavo naujas bendražmogiškas vertybes: ištvermę, tikslo siekimą, empatiją. Šios savybės jas subrandino kaip asmenybes. Kita vertus, tremtis respondentėms turėjo ir neigiamų pasekmių: skatino uždarumą, formavo nevisavertiškumo kompleksą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių moterys tremtinės; Gyvenimo istorijos; Vertybės; Lithuanian women deportees; Life histories; Values.

ENThis article reviews the life histories told by Lithuanian women deportees from the middle of the twentieth to the twenty-first century. It analyzes the values of women deportees in ethnic, religious, and humanistic aspects. The work is based on life histories recorded during ethnographic fieldwork and represents the problem of displacement. The following tasks were undertaken: (1) to determine the values of women deportees in their youth, maturity, and old age; (2) to explore the continuity of humanistic, national, and religious values in the younger generation. The study reveals that Lithuanian women deportees suffered physical, psychological, and spiritual traumas that laid the foundations for their values. The analysis of life histories reveals that experiences that the Lithuanian women gained in Siberia formed new human values: perseverance, purposefulness, and empathy. On the one hand, these features played a role in shaping the personalities of the mature women. In general terms, life in exile had negative consequences for the personalities of the deported women leaving them with the feeling of isolation and the inferiority complex. [From the publication]

• Atgaivinant etninį tapatumą: individas, simbolis, vieta / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 167-198.
• Dorovinio lietuvių identiteto prigimtis ir prasmė / Jonas Balčius. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. 351 p.
• Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Mintis, 1996. 494 p.
• Sociologija / Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius : Homo liber, 2002. 197 p.
• Šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų analizės ypatumai / Rasa Račiūnaitė-Paužolienė. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 188-197.