Bibliotekininkų gyvenimo pasakojimuose atsiskleidę skaitymo tradicijos pokyčiai

LTStraipsnyje analizuojami bibliotekininkų gyvenimo pasakojimai apie skaitymo svarbą jų profesiniame ir asmeniniame gyvenime sovietiniais bei nepriklausomybės laikotarpiais, apžvelgiamos skaitymo populiarinimo formos, per laiką pasikeitusios skaitymo tendencijos. Iš pasakojimų matyti, kad sovietmečiu dirbę bibliotekininkai skaitymą populiarino organizuodami įvairius renginius, rūpindamiesi kilnojamųjų bibliotekėlių veikla, su leidiniais lankydamiesi namuose bei įvairiose įstaigose. Nepriklausomybės metais dirbantys bibliotekininkai daugiau dėmesio skiria dalyvavimui įvairiose projektinėse, netradicinėse veiklose, savo veiklą populiarina pasinaudodami įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Naratyvuose išryškėjo ir tai, kad šiandien vaikų poreikį skaityti dažnai nustelbia informacinės technologijos bei internetas. Abiejų amžiaus grupių bibliotekininkai skaitymą įvardijo kaip vieną svarbesnių dalykų savo gyvenime, išryškėjo ir vaikystės bibliotekos ar tėvų įtaka skaitymo pomėgio susiformavimui. Dauguma pateikėjų skaitė ir tebeskaito savo vaikams ir anūkams, ir tai rodo jų pastangas tęsti skaitymo tradiciją šeimose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bibliotekininkai; Gyvenimo pasakojimai; Skaitymas; Profesinės grupės; Librarians; Life narratives; Reading; Professional groups.

ENThis article analyses librarians’ life narratives about the importance of reading in their professional and personal lives during the Soviet period and the years of independence. Forms of popularization of reading and reading traditions that have changed in the course of time are discussed as well. The narratives show that librarians who worked during Soviet times popularized reading by organising various events: they brought books to travelling libraries, they personally took publications to people’s houses and various institutions. In the years of independence, librarians are more involved in various projects and non-traditional activities, and popularize their activity by using different modern technologies. The children’s reduced need for reading that nowadays is frequently replaced by information technologies was also observed in the narratives. Librarians of two age groups named reading as one of the most important things in their lives. The influence of children’s libraries and parents on the formation of the reading hobby was revealed. Most of the respondents used to read or still read to their children and grandchildren, which shows that attempts are made to maintain the tradition of reading in librarians’ families. [From the publication]

• "Aš jau prisimenu..." : autobiografiniai lietuvių moterų pasakojimai folkloristo akimis / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2011, 41, p. 44-62.
• "Čia ne darbas, o svajonė..." : bibliotekininkų gyvenimo pasakojimų ypatumai / Sigita Astikienė. Res humanitariae. 2018, t. 23, p. 183-199.
• Folklorinės patirties apraiškos gyvenimo pasakojimuose / Vilma Daugirdaitė. Tautosakos darbai 2006, 32, p. 214-224.
• Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas : besikeičianti Lietuva XX amžiuje / Auksuolė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 644 p.
• Identiteto tyrimo metmenys: kartų identiteto paieška XX a. lietuvių autobiografijose / Sigita Kraniauskienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 2 (13), p. 40-52.
• Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis / Tomas Vaiseta. Informacijos mokslai. 2012, t. 60, p. 116-134.
• Istorijos patirtis ir refleksija Valkininkų krašto žmonių pasakojimuose / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2012, 44, p. 121-136.
• Įvadas. Tapatybė erdvėje ir laike: kintantys regionai / Vida Savoniakaitė. Lietuvos etnologija. 2007, 7 (16), p. 19-37.
• Kaimo vietovių bibliotekos reikšmė bendruomenėje / Daiva Janavičienė. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2011, 2, p. 105-116.
• Kultūros darbuotojo darbo apibrėžtis ir reikšmė skirtingose bendruomenėse / Sigita Astikienė. Od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej, 16-17 V 2019, Wrocław, Polska : publikacja pokonferencyjna. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 19-28.
• Naujos platformos lietuvių literatūros kūrinių sklaidai ir skaitymo skatinimui: problemos analizė / Regina Varnienė-Janssen, Neringa Račkauskaitė. Informacijos mokslai. 2015, t. 72 p. 74-101.
• Objekto problema šiandienos tautosakos moksle ir naratyvų analizės perspektyvos / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2008, 35, p. 38-51.
• Polska rewolucja a Kościół Katolicki 1788-1792 / Richard Butterwick ; przekład z języka angielskiego. Kraków : Arcana, 2012. 988 p, [20] iliustr. lap.
• Savivaldybių viešosios bibliotekos: paslaugos, įvaizdis, bibliotekininkas : tyrimo rezultatai / Viliunė Cicėnienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2009. 262 p.
• Šiuolaikinė lietuvių folkloristika ir jos metodologiniai horizontai / Bronė Stundžienė. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti / mokslinė redaktorė Bronė Stundžienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 13-39, 493-495.
• Šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų analizės ypatumai / Rasa Račiūnaitė-Paužolienė. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 188-197.
• Ukmergės krašto kultūros darbuotojų veikla: susibūrimai ir šventės / Sigita Astikienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 240-257.