Drabužių kelionės. Kailiniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Drabužių kelionės. Kailiniai
Alternative Title:
Clothes travelling... Fur coats
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2000, Nr. 6, p. 31-36
Summary / Abstract:

LTŠiuolaikinė kailinių samprata visiškai nesutampa su istorine. Lietuvių liaudies patarlėse kailiniai, išversti plauku į viršų, reiškė tam tikrą prigimties virsmą, chtoninio pasaulio įsikišimą ir kt. Pagal kailinius buvo lengva spręsti apie dėvinčiojo rangą: naudoti įvairiausi kailiai (nuo sabalo iki avikailio) ir audiniai. Didieji Lietuvos kunigaikščiai - Aleksandras, Žygimantas Augustas vilkėjo kailinius iš sabalų, lūšių, leopardo kailių. Vilniuje, daugiausiai pirkliai iš rusiškų Lietuvos žemių, prekiaudavo lapių, kiaunių, sabalų, šermuonėlių, leopardų, vilkų kailiais. Importiniai audiniai, kuriais dengdavo kailinius, atkeliaudavo iš Londono, Due, Karkasono, Ipro, Nysos, Leipcigo, Dancingo, Kelno ir kitų Europos miestų. Žinoma, jog kailiniai, arba šubos buvo dėvimi Lietuvoje nuo XIV a. Pats pavadinimas šuba yra kilęs iš persiško, vėliau arabiško – jubba, tapusio turkišku – džuppa. Kryžiaus karų į Rytus išdavoje, ši aprangos forma ir pavadinimas buvo atsivežta į Europą ir Italijoje pradėta vadinti - giuppa, o Prancūzijoje – jupe. Siuvant kailinius galėjo būti kombinuojami skirtingi kailių tipai. Tai buvo daroma, matyt, taupumo sumetimais. LDK moterų bajorių garderobe dažniau nei šubos pasitaiko šubkos, kurios buvo netgi brangesnės už vyriškas. Be kailinių kaip šubų, atsirado vis daugiau skirtingų jų pavadinimų ir pavidalų. Ikonografinė medžiaga, be abejonės liudija, kad ir Lietuvą pasiekdavo Europos spinduliuojamos stilistikos šviesa. Bet visuomet buvo ir kitas, nuo seno pramintas kelias iš Rytų, kuriuo atkeliavo dauguma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apdarų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Mada; Kailiniai; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenė; 16th-17th fashion; Fur coats; Nobility of Grand Duchy of Lithuania.

ENContemporary definition of a fur coat does not coincide with the historical one. In Lithuanian folk proverbs, fur coat, turned inside out, signaled a certain transformation of one’s nature, an intervention of chthonic world and so on. Fur coat served as an indicator of owner’s rank. Great Lithuanian dukes – Alexander, Žygimantas Augustas wore fur coats made of sable, bobcat, leopard skins. In Vilnius, mostly merchants from Russian-populated Lithuanian lands, used to trade in fox, martens, salves, ermine, leopard, wolf furs. Imported materials, used to cover fur coats, would come from London, Due, Karkason, Ipro, Nysa, Leipzig, Danzig, Koln and other European cities. It is a known fact that fur coats, also known as šubos, were worn in Lithuania from XIV c. The name šuba itself originated from Persian, later Arabic – jubba, which became Turkish – džuppa. As a result of Crusades in the East, this type of clothes and its name were brought to Europe and in Italy came to be called - giuppa, and in France – jupe. Fur coats could be produced by combining different types of fur. This was most probably done out of economic considerations. Female wardrobe of Grand Duchy of Lithuania dukes, one comes across not so many šubos but rather šubkos (diminutive versions), which happened to be even more expensive than male ones. Besides fur coats referred to as šubos, there appeared many more different names and types. Iconographic material, without a doubt, indicates that the light of European style reached Lithuania. But there always existed an alternative route, from the ancient times, stretching to the East, the majority of clothes of the Grand Duchy of Lithuania came this way.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7707
Updated:
2018-12-17 10:41:23
Metrics:
Views: 92    Downloads: 19
Export: