Žvejų vieta Lietuvos kultūroje

LTStraipsnyje yra analizuojamas žvejo asmuo bei vieta XIX a. pabaigos - XX a. Lietuvos visuomenėje, parodomi žvejų ir žemdirbių kultūrų savitumai, atskleidžiama žvejų ir žydų santykių prigimtis, aptariamas moterų požiūris į žvejus, išryškinama žvejų pasaulėjautos specifika bei nustatyta žvejo "ligos" esmė. XX a. pabaigoje Lietuvos žvejų kultūra iš esmės neprarado natūrfilosofinio ir genetinio savo vystymosi pagrindo. Vis dėlto svetimos religijos ir svetimi etnosai sąlygojo visuomenės, žvejo, ichtiofaunos bei kraštovaizdžio deformaciją. Tik žvejybos, kaip žmogaus religinio dialogo su gamtos pasauliu, sakralinė prigimtis liko nepakitusi. Savo gyvenimo prasmę žmogui kliudo suvokti atotrūkis nuo gamtos. XX a. pabaigoje lietuvis, bandydamas atsakyti į egzistencinius klausimus, veržiasi sugrįžti į gamtą, dažnai tai darydamas su meškere rankoje. Žuvavimas gali būti prilygintas maldai, kuomet būties prasmės ieškojimo kelias apima žmogaus dvasios lygmenį, kuris yra susijęs su autentiška baltų pasaulėjauta.Reikšminiai žodžiai: žvejas-ichtiofauna-kraštovaizdis; Gamta ir įgimtas pasaulio suvokimas; žydai; Moterys; Krikščionybė; Fishermen; Ichthyofauna; Landscape; Nature and the authentic (pagan) world perception; Jewish; women; Christianity.

ENThe article analyses the personality and the place of the fisherman in Lithuania in the end of the 19th – the beginning of 20th century. It shows particularities of fishermen’s and farmers’ cultures, discloses the nature of the relationship between fishermen and Jewish people, discusses the attitude of women towards fishermen, highlights the specifics of their world-view, and defines the essence of “fishermen’s disease”. In the end of the 20th c., Lithuanian fishermen’s culture essentially hasn’t lost its natural-philosophic and genetic basis of its development. But, alien religions and ethnoses conditioned the deformation of public, fishermen, ichtiofauna, and landscape. However sacral nature of fishermen, representing a religious dialog between a man and natural world, hasn’t changed. The gap between nature and people prevents from understanding the sense of a human being. In the end of the 20th century, Lithuanians strained to return back to nature and answer existential questions, in most cases with fishing rods in their hands. Fishing may be attributed to a prayer when searching for a sense of being goes through human spirit related to the Baltic world-view.