LTMinėdami atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 25-ąsias metines, prisimename kovų dėl jos istoriją. Nepamirštamą indėlį kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės paliko ir žydai. Ši publikacija primena Šeduvos žydų karius savanorius, karių veteranų veiklos epizodus taikos metais ir jų likimus. Šaltiniuose bei istoriografijoje žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, skaičius varijuoja, tačiau manoma, kad tarp 10 000 į kvietimą atsiliepusių savanorių buvo daugiau kaip 500 žydų, o skirtingose kariuomenės dalyse 1919–1923 m. tarnavo apie 3 000 žydų karių. Tarp jų buvo ne vienas Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, kilęs iš Radviliškio krašto. Jau pirmomis fašistinės okupacijos dienomis Šeduvoje, kaip ir visoje Lietuvoje, žydai buvo eliminuoti iš likusios miestelio gyventojų dalies. Atsirado vietinių kolaborantų, kurie vykdė fizinę Šeduvos gyventojų atranką, o vėliau ir naikinimą. 1941 m. liepą prievarta iš savo namų iškeldinti Šeduvos žydai buvo suvaryti į už kelių kilometrų nuo miestelio įkurtą getą prie Pavartyčių kaimo. Tik pavieniams asmenims pavyko pasprukti iš geto teritorijos ir rasti prieglobstį buvusių kaimynų namuose. Prelatas Mykolas Karosas per pamaldas viešai perspėjo parapijiečius neprisidėti prie kaimynų žydų persekiojimo ir naikinimo. 1941 m. rugpjūčio 25 d. Liaudiškių miške brutaliai nužudyti 664 Šeduvos žydai. Vietoj epilogo pateikiama keletas faktų apie likimus žmonių, kurių gyvenimai susipynė tarpusavyje ir yra neatsiejami nuo Šeduvos ir Lietuvos istorijos.Reikšminiai žodžiai: Žydų bendruomenė; Kova dėl nepriklausomybės.