The Making of the titular nation engineers in Soviet Lithuania and Latvia (from the end of the 1940s to the mid-1950s)

LTSovietmečiu inžinieriai sudarė didžiausią aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų grupę. Jų skaičius ir dalies pradėjo stipriai augti būtent 5 ir 6 dešimtmečiais, kada inžinierių skaičius prisivijo ir aplenkė iki tol skaičiumi pirmavusius gydytojus. Todėl svarbu yra giliau pažvelgti į inžinierių socialinę grupę, jos formavimosi tautinį aspektą. Šiame straipsnyje siekiama ištirti: 1) lietuvių inžinierių sluoksnio susiformavimo veiksnius, jų istorines geopolitines bei respublikos valdžios ir aukštųjų mokyklų institucinių interesų sąlygojamas priežastis; 2) atskleisti „perteklinio“ lietuvių inžinierių rengimo reikšmę sovietinės Lietuvos valdžios vykdomai korenizacijos (paramos titulinės tautos atstovų karjerai) politikai. J. Stalino valdymo laikotarpiu sovietinėje Lietuvoje dėl istorinių geopolitinių aplinkybių susiklosčiusi dviejų universitetų – Vilniaus ir Kauno – sistema buvo išskirtinai palanki, lyginant su kitomis sovietinėmis respublikomis, specialistų etnizacijai (korenizacijai), titulinės tautos inžinierių ugdymui. Aukštųjų mokykla veikla, remiama sovietinės Lietuvos vadovų, sukėlė tam tikrą jaunų inžinierių perprodukciją. XX amžiaus penktojo dešimtmečio antroje pusėje – šeštojo dešimtmečio viduryje parengtų jaunųjų inžinierių skaičius viršijo respublikos įstaigų ir organizacijų poreikį ir tapo lietuviškosios nomenklatūros kadrų korenizacijos kampanijos pagrindu. KPI parengtas „perteklinis“ inžinierių kontingentas tapo ta lietuviškų specialistų baze, kuri leido sovietinės Lietuvos vadovams vykdyti rusakalbių kadrų išsiuntimo iš respublikos politiką.Atliktas tyrimas atskleidė, kad ne tik sovietinės Lietuvos, bet ir kitų respublikų, tarp jų ir kaimyninės Latvijos, valdžia rūpinosi nacionalinių kadrų parengimu ir jų įdarbinimu respublikoje. Visa tai rodo respublikose egzistavus paramą vietinės tautybės specialistų ir vadovų karjerai, kuri nors ir neprieštaravo ir net atitiko stalinistinę titulinių tautų kadrų korenizacijos politiką, tačiau kirtosi su sąjunginės aukštojo mokslo sistemos planavimo praktikomis, specialistų rengime išeinančiomis už atskirų respublikų poreikių ir palaikančių tarprespublikinį jaunų specialistų mobilumą. Nors panašumų respublikų siekiuose būta, vis dėlto, palyginti su kaimynine Latvija, galima įžvelgti svarbų skirtumą: sovietinėje Lietuvoje paramos nacionalinių inžinierių kadrų rengimui pirminės iniciatyvos ėjo iš aukštojo mokslo institucijų, o Latvijoje – labiau iš pačių valdžios atstovų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Soviet system; Nationality policy; Higher education; Engineers; Employment.

ENThe goals of this article are: 1) to examine the factors that formed the group of Lithuanian engineers compared with the case of Soviet Latvia, and to show what reasons determined the interests of the related historical geopolitical, republic government and institutions of higher education; and 2) to show the significance of training ‘excess’ Lithuanian engineers in the Soviet Lithuanian government’s policy of korenizatsiya (the promotion of members of the titular nation for their careers). The article states that the system that formed in Soviet Lithuania due to the historical geopolitical circumstances, albeit briefly, whereby two universities, in Vilnius and Kaunas, existed until 1950, was exceptionally favourable for the korenizatsiya of specialists compared to other Soviet republics, and the education of titular nation engineers. The ‘excess’ contingent of engineers trained in the republic’s institutions of higher education formed the basis of Lithuanian specialists that allowed the leaders of Soviet Lithuania to send Russian-speaking cadres away from the republic and ensure the korenizatsiya of national cadres. [From the publication]