Lenkijos lietuviai ir Lietuvos lenkai: etniškumo raiška paribyje : recenzija

LTLietuvių žiniasklaidoje kartkartėmis gvildenami Lietuvos lenkų lojalumo valstybei (Lietuvai) klausimai. Išsiskiria Lenko kortos tema, kuri neretai pasitelkiama kaip priemonė kalbėti apie menamą Lietuvos lenkų prisirišimą prie Lenkijos, arba dar daugiau – kalbama apie Lietuvos lenkų lojalumą Rusijai. Tuo tarpu apie Punske gyvenančių Lenkijos lietuvių savęs tapatinimąsi kalbama labiau idealizuotai, romantizuojant ir idealizuojant pastarųjų santykį su Lietuva. Esminis pilietinės visuomenės elementas yra lojalumas savai valstybei. Etnine prasme nevienalytėse paribio zonose išlieka aktuali įtampos pasireiškimo galimybė. Kiek šių paribio zonų gyventojų ideologija nukreipta į lojalumą kilmės valstybei, kiek – gyvenamajai valstybei, kol kas lieka neaišku. Šiame straipsnyje, remiantis lauko tyrimo medžiaga, bus bandoma panagrinėti, kaip Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai, gyvenantys Šalčininkuose ir Punske, reflektuoja savo patirtis konstruodami santykius su kilmės valstybe/ėmis ir gyvenamąja valstybe, atskleidžiant ir kitus tapatumo aspektus – kalbą, kultūrą, praktikas ir pan. [Iš straipsnio, p. 136]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos lenkai; Lenkijos lietuviai; Identitetas; Tautinis tapatumas; Ethnic identity; National identity; Polish Lithuanians; Lithuanian Poles.

ENThe article analyses the peculiarities of the construction of ethnic and national identity of two ethnic communities, and discusses their relationship with the countries of origin. The article is based on the theoretical anthropological concept of margin, which makes it possible to see the distinction of these groups in comparison with other ethnic communities. One of the cornerstones defining the identity of the two groups in question is their origin. Cultural elements such as the language are more emphasized by the Polish Lithuanians (the Lithuanian language and customs are seen as inseparable attributes of Lithuanianness), while the Lithuanian Poles tend not to emphasize the Polish language as an important element of their identity (even more, some of the informants said that they do not even speak Polish – they speak either Russian or Lithuanian). There is a difference between the two groups as concerns the relationship with neighbouring countries (Poland and Lithuania). The Lithuanian Poles are more accustomed to the Lithuanian citizenship when defining their identity, and Poland is perceived as a foreign state. Meanwhile, the Polish Lithuanians tend to see the Polish citizenship as a paper, with a stronger emphasis on the ethnic identity, but they also highlight the respect for the country of residence. Significant and active is the involvement of the latter with Lithuania (dual citizenship, studying in Lithuania, working activity is oriented to Lithuania). [From the publication]