LTŠiame straipsnyje, remiantis XVII–XVIII a. proginiais leidiniais, genealoginiais medžiais ir schemomis, bus bandoma atskleisti, kaip protėvių, pasižymėjusių karyboje, manifestavimas pasireiškė LDK kilmingųjų genealoginėje savimonėje. Tyrime bandoma apsvarstyti, kokią vietą LDK kilmingųjų genealoginėje atmintyje užėmė įvairių mūšių išaukštinimas turint omenyje vienų garsiausių LDK kautynių kontekstą. Minimuose genealoginiuose šaltiniuose ieškoma, kokių kautynių ir jose dalyvavusių karžygių atmintis yra svarbi LDK kilmingųjų genealoginei savimonei ir kodėl ši atmintis yra selektyvi, t. y. vieni mūšiai ir juose pasižymėję didvyriai yra prisimenami ir išaukštinami, o kiti – pamirštami. Kokių giminių genealoginei reprezentacijai buvo aktuali vieno ar kito mūšio atmintis, kaip ji reiškėsi ir kokiu laikotarpiu prisimenami šiame mūšyje dalyvavę protėviai? Pirmoje šio tyrimo dalyje pristatoma apskritai protėvio, kaip kario, atmintis ir kokiais būdais ji pasireiškia. Antroje dalyje dėmesys sutelktas į konkrečiuose mūšiuose pasižymėjusius protėvius, kokiose kautynėse dalyvavę giminės atstovai prisimenami, garbinami tokiu būdu išskiriant juos iš kitų tarpo. LDK kilmingųjų militarinė genealoginė savimonė XVII–XVIII a. genealoginiuose medžiuose, schemose ir proginiuose leidiniuose atsispindi per naratyvines ir ikonografines formas. Pastarosios naudojamos ypač retai, tačiau savo siunčiama informacija, kad ir užkoduota simboliuose, svarbumu ir reikšme nenusileidžia naratyve slypiančiam Lietuvos kilmingųjų protėvių – garsių karių šlovinimui.Galima daryti prielaidą, kad Oršos pergalė, vadinama antruoju Žalgiriu, nors ir buvo prisimenama LDK kilmingųjų, tačiau nublanko Kircholmo ir Chotino mūšių šešėlyje, o Jonas Karolis Chodkevičius, kaip šių mūšių didvyris, buvo labiau pageidaujamas įvairių LDK kilmingųjų giminių protėvių gretose, nei Konstantinas Ostrogiškis. Tai galėjo sąlygoti ne vienas faktorius. Oršos mūšis laiko požiūriu buvo kur kas labiau nutolęs, nei Kircholmo ir Chotino kautynės. Be to, XVII–XVIII a. jau galime kalbėti apie susiformavusią LDK kilmingųjų genealoginę savimonę, kuri glaudžiai siejosi su istorine savimone. XVI a. jos buvo tik užuomazgos. XVII–XVIII a. daug gausiau sužydėjo rašto kultūra. Dėl viso to susiklostė palankesnės aplinkybės įvykius ir asmenis prisiminti, jei būtina – pakoreguoti kilmės pasakojimus reikiama linkme ir šias žinias perduoti ateinančioms kartoms. Militarinis genealoginės savimonės aspektas būdingas tiek diduomenei, tiek žemesnio rango LDK kilmingųjų atstovams, galėjusiems pasigirti stipria genealogine savimone. LDK kilmingųjų genealoginę savimonę XVIII a., o ypač XVII a., iš tikrųjų galime pavadinti triumfuojančia, nes militarinis genealoginės savimonės aspektas buvo vienas iš keturių populiariausių tarp kilmingųjų, tačiau pagrindinės LDK kilmingųjų genealoginės savimonės triumfo arką puošiančios pergalės buvo Kircholmas ir Chotinas, o ne Žalgiris ar Orša. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nobility; Genealogical awareness; Militaristic; Heraldry.
ENThis article attempts to show how the manifestation of ancestors was expressed in the genealogical awareness of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania, using publications to mark special occasions in the 17th and 18th centuries, genealogical trees and diagrams. The research seeks to establish what effect the exaltation of various battles had on the genealogical memory of the nobility in the Grand Duchy, bearing in mind the context of its involvement in one of the most famous battles it ever fought. The genealogical sources mentioned were examined in order to ascertain which battles and what memories of the commanders who fought in them were important to the genealogical awareness of the nobility, and why this memory was selective, for some battles and notable heroes from these battles are remembered and glorified, while others are simply forgotten. Memories of which battles were important to the genealogical presentation of certain families, how was it expressed, and in what period were the ancestors who participated in these battles remembered? The first part of the study presents the memory of ancestors as soldiers, and the ways this memory was expressed. The second part focuses on ancestors who distinguished themselves in specific battles, and which family members who participated in battles are remembered and honoured, in this way distinguishing them from other ancestors. [From the publication]