Amid the changing landscape of city, class and imperial Russian policy : the habitus of the Kaunas urban elite an their symbolic representation in the early 19th century

LTXIX a. socialinių-ekonominių tapatumų kaitos tema sulaukia itin daug Europos istorikų aptarimo. Akivaizdu, kad Lietuvos ir Vakarų Europos istoriniuose pasakojimuose yra nesutarimų dėl tapatumų tyrimų mokslinio analitiškumo, objektyvumo. Ypač tai aktualu nagrinėjant miesto visuomenę. Šiame straipsnyje, remiantis sociologo Pierre Bourdieu teorine prieiga, analizuojamos Kauno miestiečių luomo elito socialinės tapatybės ir jas lemiantys veiksniai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Faktų analizei pasitelkiama habitus sąvoka, padedanti atskleisti elito grupės tapatumų su miestu, luominėmis struktūromis (senojo Kauno miestiečių luomo tradicija ir naujaisiais Rusijos imperiniais luomais) reprezentacijas. Išanalizavus miesto elitus nustatyta: 1) caro valdžia siekė „sukonstruoti“ Kauno (kaip ir kitų Lietuvos miestų) miestiečių kolektyvinius tapatumus su teisiškai ir faktiškai nevientisu imperiniu luomu ir jo kategorijomis. Nagrinėjant šio sumanymo įgyvendinimo procesą Kaune galima pastebėti, kad jis buvo nenuoseklus, atsitiktinis, fragmentiškas. Tai buvo natūralu Kauno mieste susiformavusiam biurokratiniam laukui. Pagrindinis caro valdžios interesas buvo nukreiptas į miestiečių vykdomų prievolių kontrolės užtikrinimą ir mokesčių surinkimą. Kita vertus, naujai kuriamų imperinių luomų konstravimas nebuvo nustumtas į visiškus politikos įgyvendinimo užribius. Reikia pažymėti, kad į imperinių luominių klasifikacijų administravimą buvo įtraukti ir atskiri Kauno elito nariai.2) naudingas prisitaikymo prie imperinės tvarkos kolektyvinis habitus yra ryškus tarp Kauno miestiečių elito XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Tai atskleidžia net keli reiškiniai. Pirma, 1795 m. miestų gyventojų surašyme išskirta senbuvių miestiečių kategorija (ji išliko ir vėlesniuose surašymuose) buvo savito tapatumo orientacija. Galima pastebėti, kad dvi dispozicijos – miesto tradicijos paveldas ir naudingas prisitaikymas prie naujų struktūrų – veikė elito narių patyrimus ir formavo savitą habitus. Prisitaikymo habitus apima ne tik tapatumus su imperiniais luomais, bet gali būti siejamas su simbolinėmis jausenomis, refleksijomis, su tradicija, kasdieninės grėsmės iš valdžios jausenomis, patirtimis, atsiradusiomis besikeičiant politiniams režimams XVIII a., ir galima ekonomine nauda. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Urban elites; 19th-century social history; History of cities; Collective identities; Habitus; Kaunas; Lithuania.

ENChanging 19th-century socio-economic identities have been a major topic of debate among European historians. Obviously, there are disagreements over the scientific analysis and objectivity of identities research in Lithuanian and Western historical narratives. This is especially relevant when discussing the specific characteristics of urban society. In this article, the author analyses the social identities of the Kaunas burgher elite, and the factors which affected the group in the late 18th and early 19th centuries. The theoretical approach of the sociologist Pierre Bourdieu is used to describe the phenomenon. The habitus concept is used to analyse the facts, as it helps to reveal representations of the identification of elites with the city and estate structures (the early Kaunas urban tradition and the new Imperial Russian classes). [From the publication]