Vilniaus auksakalio Johano Georgo Lamprechto testamentas
LTTestamentus, sudaromus lemtingu gyvenimo momentu, neretai paskatinančiu įvertinti ir apžvelgti nueitą gyvenimo kelią, tyrinėtojai laiko vertingu šaltiniu, atspindinčiu ne tik testatorių materialinę padėtį, bet ir jų dvasinį gyvenimą. Nors testamentas buvo „viešas“ dokumentas, o vienas dažniausiai deklaruojamų jo tikslų – išvengti artimųjų nesutarimų dalijantis palikimą, šalia turto dalybų, skolų išvardijimų ir pan., šiuose šaltiniuose neretai atsiskleidžia ir bendresnio pobūdžio testatoriaus gyvenimo refleksijos, vertybinės nuostatos, atsiranda vietos asmeniniams potyriams ir jausmams. Kita vertus, tyrinėtojai pastebi, kad tokiuose dokumentuose pateikiama informacija gana dažnai yra orientuota ir į tam tikro vaizdinio kūrimą, sąlygota ars bene moriendi reikalavimų. Testamentas taip pat buvo tikėjimo išpažinimo, raštiškai deklaruoto priklausymo konkrečiai religinei bendruomenei liudijimas, o jo surašymas – neatsiejama ars bene moriendi ciklo dalis.Publikuojamas vokiečių kilmės Vilniaus auksakalio Johano Georgo Lamprechto (Johann / Joannes / Jan George / Georgius / Jerzy Lamprecht / Lemprecht / Lambrecht; antrasis vardas šaltiniuose minimas ne visada, tačiau darbai signuoti raidėmis IGL) testamentas – vienas tokių atvejų, kai šaltinio duomenys papildo jau turimą informaciją apie mažiau „pažįstamų“ XVIII a. Vilniaus gyventojų biografijas. Nors šio amatininko biograma buvo paskelbta studijoje apie auksakalystę Lietuvoje, Lamprechto testamentas ten neminimas. J. G. Lamprechto gimimo data ir kilmės vieta nežinomi. Tačiau sprendžiant iš testamento, jis buvo kilęs iš Bergedorfo miestelio netoli Hamburgo – ten testamento surašymo metu gyveno vienas iš Johano Georgo brolių ir sesuo. Pirmą kartą su Vilniumi susijusiuose šaltiniuose Lamprechtas minimas 1713 m., kai meistro vardui gauti buvo įrašytas 3 metų trukmės mokslams pas Vilniaus auksakalius Galą Frydrichą Klesingą (Galles Friedrich Klessing) ir Bazilijų Trojanskį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Klesingas Lamprechto mokytoju galėjo tapti neatsitiktinai – jis pats buvo kilęs iš Hamburgo ir į Vilnių atvykęs neseniai – 4 metų auksakalystės mokslams buvo įrašytas 1711 m. Atsargiai galima daryti prielaidą, kad artimi ne tik kilme, bet veikiausiai ir amžiumi, Lamprechtas ir Klesingas buvo pažįstami dar prieš atvykdami į Vilnių. [Iš teksto, p. 158-159]
