Neužverstas lietuvių istorijos puslapis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnis grindžiamas istorikams bei archeologams gretutinių mokslo šakų: socialinės organizacijos, simbolinio interakcionizmo, socialinio konstravimo, hermeneutikos, socialinės antropologijos ir kitomis šiuolaikinėmis teorijomis. Pagrindinis autoriaus dėmesys fokusuojamas į šiandien visuomenės pamirštą ir Lietuvos valstybės beveik „neeksploatuojamą“ senųjų lietuvių palikimą – piliakalnius. Keliama ir argumentuojama idėja, kad ženkli jų dalis galėjo tarnauti kaip baltiškosios šventyklos po atviru dangumi. Pateikiama hipotezė, kad VIII-XII a. suintensyvėjęs piliakalnių, šventikalnių, alkakalnių pylimas ir jų funkcionavimas sietinas su baltų religine reforma, kuri galėjo būti įgyvendinama kaip pasipriešinimas iš pietų ir iš rytų slenkančiai krikščionybei. Straipsnyje iškeliama prielaida, kad piliakalnių statyba, o taip pat ženklios jų dalies naudojimas ritualinėms apeigoms, ne tik sustiprino lietuvių protėvių gamtatikystę (suvėlino krikščionybės priėmimą), bet ir įgalino suburti savita pasaulėžiūra integruotas teritorines bendruomenes. Tuo buvo suformuotos prielaidos užgimti ne tik savigynos, bet ir ekspansyvumo prasme konsoliduotai tautai, pagaliau sukūrusiai ir savo valstybę (kuri netruko peraugti į daugiatautę imperiją). Tvirtinama, jog piliakalnių (ir jų daugiafunkcionalumo) atminties reanimacija ir jos praktinis panaudojimas sustiprintų ne tik nūdien krinkančią (ypač jaunosios kartos tarpe) lietuvybę. Nemažiau svarbu šiuos paminklus įteisinti kaip neįkainojamą senosios Europos kultūros sudėtinę dalį, - (tuo jie pasitarnautų dar ir kaip turizmo gravitacinės traukos tinklas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Piliakalniai; Socialinė organizacija; Socialinis konstravimas; Hermeneutika; Socialinė antropologija.

ENThe article is based on the branches of science that are related to historians’ and archaeologists’ field: theories of social organisation, symbolic interaction, social construction, hermeneutics, social anthropology and other modern theories. Main attention is focused on hill forts – the heritage of ancient Lithuanians that is forgotten today and hardly “exploited” by the Lithuanian state. The idea is put forward and reasoned that their considerable part could have served as Baltic temples under the open sky. The hypothesis is put forward that making of hill forts, mountains of worship, sacrifice hills and their functioning are related to the religious reform of the Balts, which could have been implemented as resistance to Christianity. The article makes a supposition that building of hill forts, as well as using their considerable part for rituals did not only strengthen Lithuanian ancestors’ belief in nature (delayed acceptance of baptism) but also enabled the territorial communities integrated on the basis of an original world outlook to be concentrated. Thereby preconditions were formed for a nation consolidated both from the point of view of self-defence and expansion and for the state (which did not take long to turn into a multinational empire) to be born. It is stated that reviving the memory of hill forts (and their multifunctionality) and its practical use would strengthen current deteriorating sense of Lithuanian origin (especially that of the younger generation). Of no less importance is to legalise these monuments as an invaluable constituent part of old culture of Europe (they could also serve as a tourist attraction network).