Kartų konfliktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje XX a. 4-ame dešimtmetyje

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos jaunimo sąjungos (LJS, arba jaunimiečių) ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) santykiai tarpukariu, aptariami tarpusavio nesutarimai, mėginama atskleisti jų priežastis. 1934 m. jaunimiečiai, pasivadinę "jaunųjų valstiečių liaudininkų organizacija", siekė iš kultūrinės tapti politine jaunųjų liaudininkų organizacija. Dėl to tarp jų kilo nesutarimų, paaštrėjo santykiai su valstiečių liaudininkų vadovybe, įsiplieskė "kartų konfliktas" tarp pačių liaudininkų. Lietuvos jaunimo sąjunga 4-ame dešimtmetyje virto jaunaisiais valstiečiais liaudininkais, konfliktavo su senąja liaudininkų vadovybe, o jos vadai pradėjo bendradarbiauti su komunistais. Tad 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, ji dėsningai buvo iškelta ir jos sukairėjusiems lyderiams buvo pasiūlytos aukštos pareigos marionetinės, o vėliau sovietinės valdžios institucijose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos jaunimo sąjunga; Jaunimiečiai; Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga; Kartų konfliktas; Jaunieji valstiečiai liaudininkai; Lietuvos komunistų partija (LKP); Autoritarinis valdymas.

ENThe article analyses the relationship between the leaders of the Lithuanian Youth Union (LYU, called jaunimiečiai) and the Lithuanian Peasant Populist Union (LPPU) in the interwar Lithuania focusing on their long-lasting disagreements and touching upon the causes and details of these disagreements. The development in the relationship between these leaders underwent two stages in the years 1922–1940. A characteristic feature of the first stage (1922–1936) was that LYU was a constituent and obedient part of LPPU. During that period, however, LYU became more mature and in the first half of the forth decade named themselves as younger Peasant Populists and strated functioning independently. During the second stage, the friction between LYU, especially its leaders, and LPPU strated increasing. The main reason for this disagreement was the fact that the leaders of LYU began collaborating with the underground Lithuanian Communist Party (LCP) and, seeking for greater independence, expressed their dissatisfaction with the leadership of LPPU and aimed to reform the party; consequently, the generation conflict began within the party. A conclusion can be drawn that the Lithuanian Youth Union, after Lithuania‘s occupation by the Soviet Union in 1940, emerged as an important political force, and its leaders got proposals to occupy leading positions in pro-Soviet power institutions. [From the publication]