4 klasės mokinių istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimai: pasaulio pažinimo programos atnaujinimo gairės

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Ketvirtos klasės mokinių istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimai: pasaulio pažinimo programos atnaujinimo gairės
• 4th graders’ understanding of historical time: guidelines for updating the world studies curriculum

LTIstorinio laiko tėkmės supratimas – vienas svarbiausių istorinio raštingumo aspektų pradinėse klasėse. Tai aktuali tema siekiant tobulinti ugdymo kokybę ir atnaujinti turinį. Konstruktyvaus mokymosi plėtra paskatino šios srities tyrimus užsienyje, tačiau Lietuvoje, be keleto bakalauro ir magistro darbų, pradinių klasių mokinių istorijos supratimo tyrimų nėra atlikta. Todėl straipsnyje keliama istorinio raštingumo ugdymo pradinėse klasėse problema ir analizuojama, kokius istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimus rekomenduojama ugdyti. Kadangi Lietuvos švietimo dokumentuose šie gebėjimai ir mokinių pasiekimai nėra tinkamai apibrėžti, tirta, kokie reikalavimai pradinių klasių mokiniams keliami užsienio šalyse. Pastebėta, jog tyrėjai ragina nuo informacijos įsiminimo orientuotis gilaus istorinio supratimo ugdymo link. Pradinėse klasėse mokant istorijos siekiama ugdyti istorijos kaip per laiką besiformuojančio mokslo sampratą, siekiama, kad mokiai išmanytų istorijos tyrimo specifiką (Lee, 2011, 154). Taip pat siekiama, kad jie išmoktų kritiškai mąstyti ir laisvai vartoti apibendrintas antrines sąvokas, tokias kaip pokyčiai, reikšmė, įrodymai, priežastys, empatija (Lee, Shemilt, 2003, 14–15). Lietuvos pradinio ugdymo programos Pasaulio pažinimo turinio analizė rodo, kad mūsų šalyje istorijos turinio programiniai reikalavimai yra gerokai žemesni nei užsienyje (Žemgulienė, 2014, 248–249). Be to, konstruktyvizmu grindžiamos istorijos mokymo koncepcijos atsisako amžiaus apribojimų ir siekia ugdymą padaryti įdomų bei suprantamą net labai jauno amžiaus mokiniams. Siekiant atliepti naujas didaktines nuostatas ir tobulinti Lietuvos ugdymo turinį, svarbu išsiaiškinti problemą – kaip pradinių klasių mokiniai supranta istorinio laiko tėkmę ir kokius gebėjimus tikslinga ugdyti siekiant gilinti jų istorijos supratimą.Atsižvelgus į užsienio teoriją ir Lietuvos pradinio ugdymo programos specifiką, sukonstruotas istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimų tyrimo klausimynas ir duomenų apdorojimo modelis, kurį naudojant gauti ir išanalizuoti duomenys leidžia daryti platesnius apibendrinimus apie tai, kaip pradinių klasių mokiniai supranta istorinio laiko tėkmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis raštingumas; Istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimai; Pradinis ugdymas; Pradinio ugdymo programa; Historical literacy; Ability to understand historical time; Primary education; Primary education curriculum.

ENUnderstanding historical time is one of the most important aspects of historical literacy in primary schooling. It must be taken into consideration in order to improve educational quality and update the curriculum. The development of constructivist learning has encouraged research of the field in several countries, but Lithuania (apart from a few BA and MA theses) has no record of studies on understanding of historical time among primary school students. This article discusses historical literacy issues in primary schooling and analyses which skills need to be developed for understanding historical time. As Lithuanian regulations provide no adequate description of such skills and subject-related performance, the article relies on the analysis of requirements for primary school students in other countries. It has been observed that scholars encourage a shift from information memorisation to comprehensive historical thinking. Beginning in primary school, history is intended to be taught as a science developing through time with expertise of its research specifics (Lee, 2011, 154). The goal is to enable students to think analytically and fluently use general second-order concepts such as changes, meaning, evidence, cause, empathy (Lee, Shemilt, 2003, 14–15). Analysis of the Lithuanian primary school World Studies curriculum shows that Lithuania in comparison with other countries maintains much lower requirements for the history curriculum (Žemgulienė, 2014, 248–249). Moreover, history teaching based on constructivist theories ignores age restrictions and strives to make learning interesting and comprehensible even to young learners. In order to keep up with cutting-edge didactic trends and improve the education curriculum in Lithuania it is important to investigate how primary school students understand historical time and what abilities are to be developed to improve their historical knowing.Taking into consideration foreign studies and the nature of the Lithuanian primary education curriculum, a survey and a data processing model have been constructed to collect data on student understanding of the passage of historical time. Analysis allows us to draw comprehensive conclusions on historical knowing among primary school students. The aim of the research is to analyse historical understanding abilities among primary school students and provide guidelines for updating the primary World Studies curriculum. The methods of research include a theoretical analysis of foreign-based studies, which explores the structure of historical understanding and describes the features of historical understanding skills; also, empirical inquiry into the historical understanding skills of 4th graders. The data were collected through a illustrated survey Think like a Historian, consisting of open and closed questions. The research was carried out in 2014–2015 with a sample of 555 respondents. The data were processed using the SPSS 19 statistical software package. The study has shown that when it comes to historical knowing some 4th graders are able to understand much more than is required under the Lithuanian primary education curriculum. However, it is not possible to examine more profound historical thinking and perception of second-order concepts since the current curriculum fails to provide conditions for the development of such skills. This should be taken into consideration when updating the World Studies curriculum. Keywords: historical literacy, ability to understand historical time, primary education, primary education curriculum. [From the publication]