Suvalkijos kryždirbystės bruožai XX amžiuje
- Features of Sudovian cross-making art in the 20th century
- Characteristics of cross building in the 20th century Suvalkija
LTSuvalkija – XIX a. pab. mažiausiai liaudiškų memorialinių paminklų turėjusi katalikiškosios Lietuvos dalis, drauge buvo ir mažiausiai tyrinėta, jos ankstyvieji paminklai retai fiksuoti. Tačiau iki mūsų dienų išlikę papročiai statyti ir nuolat atnaujinti kryžius, rodo, kad kryžių gausiai būta ir šiame krašte, ir jie buvo labai svarbūs religiniame bei socialiniame kaimo gyvenime. Palyginti kukli paminklų išvaizda buvo nulemta XIX a. pab. carinės valdžios draudimų, o taip pat Suvalkijos regionui būdingos spartesnės liaudies dailės raidos. Nuo XX a. III dešimtmečio pabaigos Suvalkijoje paplito puošnūs ornamentuoti ,,lietuviški kryžiai”, kuriami remiantis dailininkų projektais. Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtų paminklų projektai į Suvalkiją perkėlė kitų regionų – Aukštaitijos ir Dzūkijos – kryžių tipus ir paskatino kurti eklektiškus paminklus. Gausiai dekoruotus kryžius paprastai darė staliaus amatą įvaldę meistrai. Profesionalių dailininkų suprojektuoti kryžiai, madingoje tarpukariu ,,tautinio stiliaus” dvasioje interpretuojantys liaudies ornamentus, padarė didelę įtaką Suvalkijos kryždirbių kūrybai. Susiformavo naujas puošnaus kryžiaus tipas, pergyvenęs sovietinės okupacijos laikotarpį ir nepraradęs aktualumo iki mūsų dienų. Po 1990 metų, vėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kryžių statyba Suvalkijos regione labai suaktyvėjo. Buvo restauruoti arba naujai atstatyti beveik visi žymesni tarpukario paminklai ir pastatyta daug naujų. Dauguma jų išlaiko regioninio savitumo bruožus, susiformavusius tarpukariu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Suvalkija; Kryždirbystė; Tautinis stilius; Marijampolės marijonų vienuolyno dirbtuvės; Region of Suvalkija; Cross building in the 20th century; Lithuanian crosses; Ethnical style.
ENSudovia is a part of the Catholic Lithuania having the least number of folk memorials in the end of the 19th century; it was also researched least, its early monuments are rarely recorded. But the customs of building and continuously refurbishing crosses indicate that crosses were abundant also in this area, and they were very important in religious and social rural life. Rather decent appearance of monuments was determined by the restrictions of tsarist authorities in the end of the 19th century, and also by more rapid development of folk art characteristic to the Sudovian area. Beginning with the third decade of the 20th century, the decorated, ornamental “Lithuanian crosses” gained popularity in Sudovia. They were created according to artistic designs. The projects of monuments dedicated for the 10th anniversary of independence introduced the types of crosses from other Lithuanian areas – Aukštaitija and Dzūkija – to Sudovia, and encouraged to create eclectic monuments. Abundantly decorated crosses were usually made by the artisans highly skilled in carpentry. Crosses designed by professional artists, in a “national style” fashionable in mid-war period, including international ornaments, highly influenced the creativity of Sudovian artists. A new type of ornamental cross was formed, which withstood the period of Soviet occupation. After 1990, when Lithuania regained independence, construction of crosses in the Sudovian area became very active again. Nearly all more important monuments of the mid-war period were restored or rebuilt, and many new ones were erected. The majority of them preserve the specific regional features formed during the mid-war period.
