Ugdymo kaitos projektų didaktikos, kaip humanistinės paradigmos įtvirtinimo švietimo sistemoje priemonės, sisteminio panaudojimo perspektyva

LTStraipsnis – didaktikos temos Lietuvos švietimo sistemoje tęstinės analizės, kurią nuosekliai atlieka tyrėja, vienas iš etapų. Straipsnyje analizuojama problema, kaip sustiprinti ugdymo kaitos projektų kuriamos didaktikos – humanistinės ugdymo paradigmos įtvirtinimo švietimo sistemoje priemonės – sisteminio panaudojimo galimybes. Problema formuluojama remiantis tyrėjos patirtimi: Lietuvos švietimo reformos pradžioje ugdymo paradigmos pokyčiams, sumodeliuotiems idėjų lygmeniu, įgyvendinti nebuvo sukurta atitinkama juos įtvirtinanti pedagoginė sistema, todėl ugdymo praktika kaitos pagrindo ieškojo ne moksle, nes pastarasis menkai teskatino praktikos kaitą, o dažnu atveju vykdomuose ugdymo kaitos projektuose arba ugdymo kaitą reglamentuojančiuose šalies švietimo dokumentuose. Tyrimo tikslas – analizuoti, modeliuoti ugdymo kaitos projektų kuriamos didaktikos – humanistinės paradigmos įtvirtinimo švietimo sistemoje priemonės – sisteminio panaudojimo perspektyvą. Remiamasi kokybinio dokumentinio tyrimo strategija, taikomi analizės, lyginamosios analizės, modeliavimo metodai. Lyginamosios analizės pagrindu pateikiamos ugdymo kaitos projektų, kuriančių išbaigtas didaktikos sistemas, sąsajos su humanistine ugdymo paradigma; analizuojama, kiek ugdymo kaitos projektų kuriamos didaktikos – humanistinės paradigmos įtvirtinimo švietimo sistemoje priemonės – panaudojimą sistemiškai palaiko švietimo politikos sprendimai; pateikiamas ugdymo kaitos projektų kuriamos didaktikos sisteminio panaudojimo galimybių teorinis modelis, mokslinė diskusija. [Iš leidinio]

ENThis article is one in a series of investigations on the topic of didactics in the Lithuanian education system that has been consistently carried out by the author. The article analyses the problem of how to enhance the potential for the systemic use of didactics developed by educational change projects as instruments for consolidating the humanistic paradigm in the education system. The problem is framed in reference to the author’s experience: in the beginning of educational reform of Lithuania, there was no pedadogical system developed to consolidate the changes in educational paradigm that were modelled on the conceptual level, therefore, educational practice was frequently developed on the basis of educational change projects being implemented or educational documents regulating educational change rather than on research, thus poorly influencing the change of practice. The aim of the research is to analyse and to shape the prospects regarding the systemic use of didactic educational change projects as an instrument of consolidating the humanistic paradigm in the education system. The article is based on the strategy of qualitative document research; analysis, comparative analysis and modelling are used. On the basis of comparative analysis the article examines links between educational change projects that develop finalised didactic systems and the humanistic educational paradigm; it analyses the extent to which educational policy decisions systematically support the use of the didactics of educational change projects as an instrument of consolidating the humanistic paradigm in the education system; it provides a theoretical model and a scientific discussion of the potential for systemic use of the didactics of educational change projects. [From the publication]