Lenkų mokyklų steigimas Lietuvoje 1926 m.

LTStraipsnyje yra konstatuojama, jog Pirmosios Lietuvos Respublikos metais kai kuriose Lietuvos apskrityse buvo vis dar paplitusi lenkų kalba. Nemaža sulenkintų lietuvių vaikų lankė lenkų pradžios mokyklas. Po 1923 m. krikščionių demokratų vyriausybė ėmėsi priemonių riboti lietuvių vaikų mokymąsi lenkų ir kitų tautinių mažumų mokyklose. Po 1926 m. rinkimų į Seimą, kuomet daugumą balsų gavo ir vyriausybę sudarė valstiečiai liaudininkai bei socialdemokratai, buvo atsisakyta laikytis nuostatos drausti lietuvių vaikams mokytis lenkų mokyklose. Darbo autorius pateikia faktų, kad tuo pasinaudojo Lietuvos lenkų atstovai, kurie agitavo steigti privačias lenkų mokyklas. Dalis sulenkintų lietuvių susiviliojo lenkų pažadais ir panoro vaikus leisti į švietimo draugijos „Pochodnia“ išlaikomas mokyklas. Dėl to 1926 m. rudenį buvo įsteigta 70 privačių lenkų pradžios mokyklų. Dauguma mokyklų buvo įsteigtos rytinėje Lietuvos dalyje ir vidurio Lietuvoje, kur vis dar buvo paplitusi lenkų kalba ir gyveno daug sulenkintų lietuvių. Tokiu būdu Ukmergės apskr. buvo įsteigtos 22, Kauno apskr. – 17, Trakų apskr. – 10, Alytaus apskr. – 8, Kėdainių apskr. – 8, Panevėžio apskr. – 3, Marijampolės apskr. – 1, Šiaulių apskr. – 1 lenkų pradžios mokykla, jas išlaikė lenkų švietimo draugija „Pochodnia“. Straipsnyje atskleidžiama kaip po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo tautininkai likvidavo naujai įsteigtas lenkų mokyklas. Tai daryta tikrinant lenkų mokyklas lankančių vaikų tautybę ir atleidžiant mokytojus, kurie neturėjo reikalaujamo cenzo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkų mokyklos; Lietuvos krikščionys demokratai.

ENThe article states that in the years of the First Republic of Lithuania in some districts of Lithuania the Polish language was still widely spread. Many Polonised Lithuanian children attended Polish primary schools. After 1923, the Government of Christian Democrats took measures to restrict learning of Lithuanian children at Polish schools and schools of other ethnic minorities. Following the 1926 elections to the Seimas where the popular peasants and Social Democrats received the majority of votes and formed the government, the principle to prohibit the Lithuanian children to learn at Polish schools was rejected. The author of the work presents facts showing that representatives of the Lithuanian Poles who agitated to establish private Polish schools made use of this. A part of the polonised Lithuanians became attracted by the Poles’ promises and had a desire to let their children attend schools maintained by the educational society Pochodnia. Because of that in the autumn of 1926 seventy private Polish primary schools were established. The majority of schools were established in the eastern part of Lithuania and in middle Lithuania where the Polish language was still prevalent and where many Polonised Lithuanians lived. In this way 22 Polish primary schools were established in Ukmergė district, 17 – in Kaunas district, 10 – in Trakai district, 8 – in Alytus district, 8 – in Kėdainiai district, 3 – in Panevėžys district, one – in Marijampolė district, one – in Šiauliai district. They were all maintained by the educational society Pochodnia. The article reveals how, following the coup of 17 December 1926 newly established Polish schools were liquidated.