New Eastern EU member states : decoupling of environmental impact from fast economy growth
LTVienas pagrindinių ypač sparčiai besivystančių naujųjų Europos Sąjungos šalių narių darnios plėtros tikslų – yra atskirti ekonomikos augimą nuo poveikio aplinkai, t.y. pasiekti, kad augant ekonomikai gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos teršimas didėtų daug lėčiau arba iš viso nedidėtų. Analizuojant šių šalių vystymąsi, daugiausia dėmesio skirta bendrojo vidaus produkto (BVP), energijos naudojimo ir oro teršimo tendencijoms bei darnios plėtros rodikliams – energijos ir teršimo intensyvumui pereinamuoju laikotarpiu. Energijos intensyvumas gana smarkiai (1,5 – 2,5 karto) sumažėjo 1991 – 2002 m. daugumoje analizuotų šalių, išskyrus Slovėniją. Nepaisant to, energijos intensyvumas daugumoje šalių išlieka gerokai (1,2 – 1,7 karto) didesnis nei EU15 vidurkis. Teršimo intensyvumas (aplinką rūgštinančių teršalų kiekis sunaudotos energijos vienetui) tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo ne tiek daug, o 2002 m. naujosiose šalyse narėse jis buvo 1,3 – 2,7 karto didesnis nei EU15 vidurkis. Mažiausiai šis rodiklis sumažėjo Baltijos šalyse: Lietuvoje 11 %, Estijoje 12 %, o Latvijoje 37 %. Darnios plėtros požiūriu artimiausiu metu daug daugiau dėmesio reikėtų skirti specialių aplinkos apsaugos priemonių diegimui ir teršimo intensyvumo (teršalų emisija sunaudotos energijos vienetui) mažinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: BVP; Dvigubas atsiejimas; Energijos intensyvumas; Naujos šalys narės; Naujosios valstybės narės; Pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalys; Taršos intensyvumas; Užterštumo intensyvumas; Countries of transition economy; Double decoupling; Energy intensity; GDP; New Member States; Pollution intensity.
ENRegarding fast economy growth in New Eastern EU members, decoupling of environmental impact from economy growth is considered as the most important task from the point of sustainability. For the deeper analysis of development trends, the course of double decoupling, i.e., decoupling of use of natural resources (energy) from economic growth (primary decoupling) and decoupling of environmental pollution from the use of natural resources (secondary decoupling) is examined. Rather considerable (1,5 -2,5 times) reduction of energy intensity is characteristic for most investigated countries, except Slovenia during the period of 1991 – 2002. However, energy intensity in most countries remains essentially (1,2 -1,7 times) higher than in EU15. Reduction of pollution intensity (amount of emitted acidifying compounds per unit of consumed energy) was not so expressed during the studied period. Minimal reduction of pollution intensity was characteristic to the Baltic States. It consisted only 11 % in Lithuania, 12 % in Estonia and 37 % in Latvia during the investigated period. Pollution intensity was 1,3 - 2,7 times higher in New Member States than EU15 average at the end of studied period (2002). Conclusion was made that to maintain further decoupling of environmental impact from economy growth, much more attention to the implementation of special environmental protection measures and reduction of pollution intensity (emissions of pollutants per unit of consumed energy) should be given in the nearest future. [From the publication]
