The Career of the doctor of medicine and philosophy Stefano Lorenzo Bisio in the Grand Duchy of Lithuania

LTŠiame straipsnyje pristatoma medicinos ir filosofijos daktaro Stepono Lauryno Bizijaus (1724–1800?) biografija, analizuojama jo karjera. Iš Italijos kilęs mokslininkas LDK teritorijoje dirbo 1762/1763–1787 m. laikotarpiu. Remiantis tyrimo metu atrastais naujais šaltiniais, straipsnyje patikslinami ir pateikiami nauji faktai, susiję su daktaro gyvenimo datomis, kilmės, išsilavinimo vietomis, šeimine padėtimi ir profesiniais santykiais. Išanalizavus S. L. Bizijaus karjerą LDK, trukusią 25-erius metus, klientinius santykius, mokslinius darbus ir paskaitų aprašymus galima teigti, kad šis medicinos daktaras buvo vienas iš pirmųjų LDK pritaikęs Apšvietos laikotarpio pokyčius patyrusios anatomijos, patologijos ir klinikinės Vakarų Europos medicinos žinias, rėmęsis žymiausiais tų laikų mokslo autoritetais ir inovatoriais. Savo darbais S. L. Bizijus neabejotinai prisidėjo prie mokslo idėjų, lėmusių modernios medicinos gimimą, pažinimo, plėtojimo ir pritaikymo LDK. Naujausiomis anatomijos, patologijos ir fiziologijos žiniomis jis naudojosi kaip pagrindiniu šaltiniu pažinti įvairių ligų ir susirgimų priežastis ir tinkamai jas diagnozuoti; įrodė, kad tokios psichinės ligos kaip melancholija, manija ir kaltūnas, kurių kilmė iki tol aiškinta antgamtinių jėgų poveikiu, turėjo racionalias priežastis, susijusias su žmogaus kūno funkcijų sutrikimais ar net higienos trūkumu. Gydydamas tokias ligas kaip karštinė, atkreipė dėmesį į užgimusios klinikinės medicinos principus ir tvirtino, kad teorinės medicinos žinios netikslingos be išsamios individualaus atvejo analizės ir įvertinimo. Per laikotarpį, praleistą LDK, S. L. Bizijui buvo lemta dirbti asmeniniu Apšvietos epochos elitui priskiriamų asmenų (vyskupo Ignoto Masalskio, Onos Paulinos Sapiegaitės-Jablonovskos) gydytoju ir tapti jų globotiniu.Būsimo Vilniaus universiteto rektoriaus M. Počobuto protekcija ir pastangos lėmė, kad paskutiniu savo gyvenimo LDK etapu S. L. Bizijus pasižymėjo kaip pirmasis 1781 m. įkurtos aukštojo gydymo mokslo įstaigos – Medicinos kolegijos – vadovas, medicinos teorijos ir anatomijos profesorius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Enlightenment; Bisio; Medicine; Research; Science.

ENThe doctor of medicine and philosophy Stefano Lorenzo Bisio (1724–1800?) worked in the Grand Duchy of Lithuania between 1762/3 and 1787. During this quarter of a century, he earned renown as a private physician to magnates, an innovator in the science of medicine, and as one of the founders of academic medicine in the Grand Duchy of Lithuania. Regardless of this, only one of the last stages of Bisio’s career has received much attention in historiography so far, his becoming the first head of the College of Medicine, established at Vilnius University in 1781. In this article, I seek to give as comprehensive as possible a presentation of Bisio’s entire career in the Grand Duchy of Lithuania, discussing thoroughly his academic activities and achievements. Through these achievements, I hope to show that he was one of the first to apply West European anatomical, pathological and clinical medical knowledge from the Age of Enlightenment, which itself was undergoing qualitative breakthroughs, in the GDL. In the article, I also correct and present new biographical facts about S.L. Bisio, his birth and death dates, work and education placesfamily, and work relations. [From the publication]