LTLenkijos ir Lietuvos valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – XVIII a. viduryje buvo imtasi esminių valstybės valdymo pertvarkų. Valstybės modernizacijos dalimi tapo teismų sistemos, XVIII a. policistų laikytos viena iš sudėtinių valstybinės administracijos šakų (greta iždo, policijos ir karo sričių), reformavimas. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu Lenkijoje ir Lietuvoje kelis kartus buvo pertvarkomas pirmosios instancijos teismų darbas: priėmus 1764, 1792 ir 1793 m. įstatymus dėl Pilies ir Žemės teismų struktūros ir jų veiklos organizavimo, buvo keičiama tiek egzistavusi teismų sistema, tiek teisėjų rinkimo tvarka, apibrėžta teismo kompetencija, reglamentuota teismo veikla ir teisėjų darbas, įvesti nauji reikalavimai dėl teismo procesinių dokumentų tvarkymo ir teisėjų darbo laiko apskaitos. Šių pertvarkų metu Abiejų Tautų Respublikos teismų sistemoje pamažu buvo įtvirtinti Apšvietos epochos administracinę mintį atliepiantys teisėjų ir kitų teismo pareigūnų renkamumo, kolegialaus sprendimų priėmimo, giminystės ir svainystės ryšių eliminavimo, apmokėjimo už darbą principai, siekta įvesti griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus teisėjams. Straipsnyje, išanalizavus teismo veiklos ir teisėjų darbo reglamentavimo pokyčius 1764–1794 m. laikotarpiu, prieinama prie išvadų, kad 1764 m. teismų reforma buvo tik dalinis bandymas modernizuoti pirmosios instancijos teismų sistemą. Esminių pokyčių padarė Ketverių metų seimo įstatymas dėl Žemionių teismo įsteigimo. Įgyvendinus 1792 m. teismų reformą buvo suformuoti nauji, kolegialūs Žemionių teismai, kuriuos sudarė teisėjai, renkami ketveriems metams deputatiniuose seimeliuose.Tokie teismai dirbo nebe sesijomis, kaip Žemės ar Pilies teismai, bet veikė nuolat, visus metus, taip užtikrindami moderniai visuomenei būdingą teismo institucijų veiklos pastovumą. 1793 m. Gardino seimo įstatymas su nedideliais pakeitimais įtvirtino 1792 m. Žemionių teismo reformą. 1792–1793 m. reformos parodė, kad pirmosios instancijos teismų sistemoje buvo suformuoti protomodernios teismų sistemos bruožai – teismo institucijų veiklos pastovumas ir teisminės valdžios savivalda, apimanti įstatymo reglamentuotą Žemionių (Žemės) teismo darbo organizavimą ir administravimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Court reforms; Land court; Castle court; Landowners’ court; Activities of the court chanceries.
ENIn the mid-18th century, with the spread of the ideas of the Enlightenment, fundamental reforms of the state’s governance were introduced in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Part of the state’s modernisation concerned the reform of the court system, considered by 18th-century political theorists to be one of the composite branches of the state administration (alongside the treasury, the police and the army). During the reign of Stanislas Augustus Poniatowski, the work of the courts of first instance underwent reform on several occasions in Poland and Lithuania: with the passing of laws in 1764, 1792 and 1793 on the structure and organisation of the activities of the castle and land courts, the existing court system was changed, as was the procedure for electing judges, also defining the scope of competency of the courts, regulating court activities and the duties of judges, introducing new requirements for the handling of court procedural documents, and the calculation of judges’ working hours. During the course of the introduction of these reforms, principles reflecting the administrative ideas of the Enlightenment were gradually entrenched in the court system of the Polish-Lithuanian Commonwealth, which concerned the election of judges and other court officials, the acceptance of collegial decisions, the elimination of the influence of any blood and marital ties, and the principles for remuneration, seeking to introduce stricter requirements for the qualification of judges. In this article, based on legislation on the organisation of court activities passed at the diets (Sejm) of the Polish-Lithuanian Commonwealth and documents from the dietines (sejmiki) of the Grand Duchy of Lithuania, the author seeks to analyse changes to the activities of the courts and the regulation of judges’ duties, and reforms made in the court chanceries between 1764 and 1793. [From the publication]