LTAntroji kunigo Antano Pauliuko dienoraščio knyga apima 1926 m. liepos 1 d.-1934 m. balandžio 30 d. laikotarpį, kurio metu netrūko staigių ir lemtingų permainų. Nedemokratinių pažiūrų kunigas labai džiaugėsi, kai 1926 m. gruodį buvo nuversta kairiųjų valdžia ir sudorota „seimokratija", tačiau džiaugsmas truko neilgai ir vėl buvo dėl ko nerimauti ir graužtis. Krikščionys demokratai tuojau susikivirčijo su tautininkais, po to susipyko tautininkų lyderiai Augustinas Voldemaras ir Antanas Smetona, įsiplieskė karas tarp Lietuvos katalikų bažnyčios ir A. Smetonos režimo, o mokesčių bei įvairių prievolių našta ūkininkams nesumažėjo, kaip nesumažėjo ir priklausomybė nuo įvairių gamtos išdaigų. Žemdirbiai ir toliau nuolat žvelgdavo į dangų tai laukdami giedros, tai melsdami lietaus. Reguliariai kasdien fiksuojama Lietuvos provincijos kasdienybė - pats vertingiausias dalykas šiame dienoraštyje. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Dienoraščiai; Katalikų Bažnyčia; Dvasininkija; Kunigai; Diary; Catholic Church ; Clergy; Priests.