The Religiosity and morality of Lithuanians in a European context

LTStraipsnyje analizuojama pokomunistinės Lietuvos gyventojų religingumo ir moralės raida kitose Europos valstybėse vykstančių procesų kontekste. Daugiausia jame remiamasi Europos vertybių tyrimo duomenimis. Šių duomenų analizė rodo, jog per nepriklausomybės metus Lietuvos gyventojų religingumas padidėjo: žmonės dažniau lanko bažnyčią, pageidauja religinių apeigų tuokiantis, sustiprėjo krikščioniškas Dievo paveikslas. Antra vertus, dabartinei Vakarų kultūrai būdinga vertybių fragmentacija palietė ir Lietuvą. Nors dauguma šios šalies gyventojų laiko save krikščionimis, žmonių, tikinčių reinkarnacija, skaičius Lietuvoje aukščiausias Europoje. Pokomunistinėje Lietuvoje sustiprėjo gyventojų atlaidumas bažnyčios smerkiamų reiškinių (skyrybų, abortų) atžvilgiu. Tai atitinka bendrą moralės raidą Europoje, bet nesuderinama su religingumo padidėjimu. Vadinasi, religingumas Lietuvoje nepasiekė tokio laipsnio, kai religinės ir moralinės pažiūros jei nesutampa, tai bent glaužiai persipina. Šiek tiek smuko pokomunistinėje Lietuvoje ir pilietinė moralė: žmonės pradėjo mažiau smerkti vengimą mokėti mokesčius, melavimą. Daugumai Lietuvos gyventojų gyvenimo prasmė yra vaikų ir anūkų laimė, rami ir užtikrinta ateitis. Taigi pagrindine dvasinio gyvenimo dominante Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, išlieka sekuliarizacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Religija; Moralė; Sekuliarizmas; Postkomunizmas; Visuomenė.

ENThe article discusses the religious and moral development of the people of post-communist Lithuania in the context of social processes taking place in other European countries. The article relies mostly on European Values Research data. This data shows that since Lithuania achieved independence the religiosity of Lithuanians has increased: people attend church often, they choose a religious ceremony when getting married and the Christian view of God has strengthened. On the other hand, the fragmentation of values that is now so characteristic of contemporary Western culture has affected Lithuania as well. Although the majority of Lithuanians profess themselves to be Christians, Lithuania also has the highest number of people who believe in reincarnation. In post-communist Lithuania, people have become more forgiving of matters that the Church condemns (divorce, abortion). This matches the general development of morality in Europe, but it is not really reconcilable with a growth in religiosity. In other words, religiosity has not reached the degree in Lithuania where religious and moral views would, if not totally coincide, then at least largely overlap. Civic morality has also declined to a certain extent in post-communist Lithuania: people are now less inclined to condemn attempted tax evasion and lying. The majority of Lithuanians equate the meaning of life with a peaceful and assured future and helping their children and grandchildren to achieve happiness. Therefore, in Lithuania, as in most other European countries, the dominant spiritual/psychological theme of life is secular.

• Katalikiškas religingumas Lietuvoje: nuo ortodoksiškumo iki simboliškumo / Jolanta Kuznecovienė, Milda Ališauskienė, Ingo W. Schröder, Donatas Glodenis. Religija ir visuomenė: teorinės įžvalgos ir kasdienybės praktikos / sudarytojos Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. P. 170-191.
• Lietuviškojo ir indiškojo nacionalizmo sąsajos: matristinis aspektas (XIX a. pab.-XX a. pr.) / Daiva Tamošaitytė. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010. P. 412-432, 570-571.
• Modernizacija ir religija sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje / Milda Ališauskienė, Ina Samuilova. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (3), p. 67-81.
• Multi-cultural values and borders / Basia Nikiforova. Limes : cultural regionalistics. 2009, Vol. 2, no. 1, p. 26-38.
• Šiuolaikinis religingumas : naujieji judėjimai ir išraiškos formos amžių sandūroje / Arūnas Peškaitis, Donatas Glodenis. Vilnius : Vaga, 2000. 198 p.