Religiniai papročiai ir bendruomeninės religinės apeigos XX a. pirmojoje pusėje
LTStraipsnyje nagrinėjama Ramygalos apylinkių gyventojų religiniai papročiai ir bendruomeninės religinės apeigos XX a. pirmojoje pusėje. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į du temos aspektus: 1) namų aplinkoje gyvuojančius religinio pobūdžio papročius ir 2) kaimo bendruomenėje vykstančias religines apeigas, jų formas bei turinį. Straipsnio medžiagos pagrindą sudaro autoriaus ir pagal esamus religiniam gyvenimui kaime tirti klausimynus 2011 m. atlikti lauko tyrimai. Iš viso apklausta per 30 vyresnio amžiaus Ramygalos apylinkių gyventojų. Liturginiam kontekstui pažinti naudojamasi teologinio pobūdžio literatūra. Kai kurių duomenų aptinkama etnologinio pobūdžio darbuose, atsiminimų knygose. Todėl straipsnio pagrindinis uždavinys –aptarti religinius simbolius namų aplinkoje ir jų reikšmę individualiame žmonių gyvenime. Tuo tarpu kaimo bendruomenėje vykstančių apeigų pagrindu bandoma nustatyti, kokią reikšmę kaimo religiniam gyvenimui turi bendruomenėje gyventojų savarankiškai ir taip pat dalyvaujant kunigui atliekamos religinės apeigos. Atliktas tyrimas parodė, kad kasdienybėje, namų aplinkoje, religiniam žmonių gyvenimui veiksmingiausios buvo įvairios sakramentalijos, su kuriomis sudarė svarbų religinių papročių turinio aspektą ir lėmė jų raiškos būdų įvairovę. Svarbiausia sakramentalija, kuriai kasdienybėje nuolat skirdavo dėmesį, buvo kryžiaus ženklas ir kryžius. Žegnojimasis, maldos, pagarbūs santykiai su šventais paveikslais sudarė religinio pobūdžio veiksmų pagrindą. Šventintos žvakės, duona, vanduo, kaip ir augalai bei žolynai, buvo svarbūs liturginėje praktikoje, o liaudies pamaldume laikomi valstiečių namuose, be sakramentalijos sampratos, išreiškė ir įvairius maginius siekius.Suteikdami sakramentalijoms dažniausiai apsaugines funkcijas, jomis sakralizuodami namų ir net valdų erdvę, žmonės tikėjosi Dievo pagalbos nelaimių ir įvairių blogybių akivaizdoje. Sakramentalijų naudojimas individualiame žmonių gyvenime vyko be tiesioginio Bažnyčios kišimosi į žmonių gyvenimą. Tačiau religingumu pasižymėję kaimo gyventojai sakralizuotus daiktus veiksmuose panaudodavo atsiradus progai ar iškilus pavojui žmonių gyvenimui, ūkiui, tikėdamiesi Dievo pagalbos. Kaimo bendruomenėje vykstantis religinis gyvenimas XX a. pirmojoje pusėje susidėjo iš keleto formų. Reikšmingiausios buvo savarankiškai žmonių bendruomenėje atliekamos apeigos ir tokios apeigos, kai dalyvavo kunigai. Svarbiausias veiksnys, stimuliavęs apeigų vyksmą, buvo žmonių religingumas, lėmęs religinio gyvenimo intensyvumą apskritai. Vieni kaimai apeigas rengdavo dažniau, kiti rečiau. Tai priklausė nuo kaimo dydžio, sodybų išsidėstymo, žmonių tarpusavio santykių. Plačiausiai praktikuotas kasmetis kunigų kalėdojimas buvo kaip pačios Bažnyčios santykių su tikinčiaisiais palaikymo būdas ir gyventojų pareigos išlaikyti Bažnyčią bei namų ir jų gyventojų palaiminimo siekis. Didesnė Bažnyčios įtaka jaučiama bendruomeniniam religiniam kaimo gyvenimui. Tačiau apskritai religija ir Bažnyčia, naudodamasi vos ne iki XX a. vidurio išlikusiu giliu kaimo žmonių religingumu, turėjo išskirtinę reikšmę kasdienėje žmonių veikloje, ūkiniame ir šeimyniniame gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Ramygala; Religiniai simboliai; Religiniai papročiai; Ramygala; Religious symbols; Religious customs.
ENThe paper deals with the religious traditions and community religious ceremonies in the 1st half of the 20th century in the area of Ramygala. A great consideration is shown for two main aspects: (1) traditions of religious type practiced in the home environment, and (2) religious ceremonies performed by village community, their forms and contents. The paper is based on the material collected by the author and field investigations done according to the available questionnaires. In total, more than 30 elderly people have been questioned in the Ramygala area. To distinguish a liturgical context, a theological literature has been used. Some data had been detected in the works of ethnological type and books of reminiscences. Therefore, the basic goal of the present paper was to discuss religious symbols in home environment and their meaning in individual life of people. While the village community ceremonies were used in making an attempt to determine the meaning of religious ceremonies performed by people alone or together with a priest on religious life of a village community. Various sacramentals were found to be most effective on religious life of people within their home environment and to make an important aspect in the content of religious traditions, determining, moreover, the variety of their expression types. The sign of cross and the cross itself were the main sacramentals the attention was paid in daily life. Making the sign of cross, prayers, and respectful attitude to the holy pictures make the base for the religious actions. The blessed candles, bread, water, plants and herbs, were important in liturgical practice, while held at peasant's home, not only had the sacramental meaning, but also reflected various magic strivings.As a rule, people used to give the sacramentals protective role, and by sacralising their home, even its space, people hoped getting aid from the God in case of disasters or in the face of evils. The use of sacramentals in the daily life of individuals took place without direct involvement of church into the people life. However, village people notable for high religiosity used the sacralised things in their actions on certain occasions or at the face of threats for their life and/or their farm, hoping to get aid from the God. There were several forms of the religious life in a village community during the 1st half of the 20th century. The ceremonies performed by people themselves as well as those with the participation of a priest were most significant in the community. The main factor that stimulated the course of the ceremonies was the religiosity of people, and it determined the intensity of religious life in general. Some villagers used to arrange the ceremonies more often, while others did it more rarely. This depended on a size of the village, position of a homestead, and relations among the people. The attending of people by priests before Christmas was the most widely practiced way to hold relations of Church with people; moreover it expressed the duty of population to support the Church and the goal to reach blessing of people and their homes. The influence of the Church on religious life of village community is seen to be higher. In general, the religion and the Church, using the deep religiosity of village people even as far as the middle of the 20th century, had an exceptional significance in daily economic and family life of people.
