LTStraipsnyje aptariama Vãiguvos šnektos priskyrimo problema – šnekta vienuose šaltiniuose priskiriama pietų žemaičiams raseiniškiams, kituose – varniškiams. Konstatuotina, kad dabartinėje šnektoje dominuoja raseiniškių patarmės ypatybės, taigi sinchroniniu požiūriu šnekta priskirtina raseiniškiams. Kartais, kaip ir visame paribio plote, fakultatyviai gali būti vartojamos gretiminės varniškių formos, bet vargu ar jos kada nors taps vyraujančiomis. Gali būti, kad ir nosinių dvigarsių siaurinimo, kaip ryškios skiriamosios varniškių ir raseiniškių ypatybės, taip pat buvo kažkada atsisakyta, išplečiant raseiniškių patarmės plotą. Tik sunku rasti patikimų įrodymų – siaurinimas visą laiką buvęs itin nenuoseklus (tai galėtų rodyti ir nykstančią senąją ypatybę, ir įgytą iš kitos patarmės). Be to, priskyrimą varniškiams nurodo tik pavieniai tyrėjai, bet ir tie linkę laikyti šį plotą pereinamuoju.Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Vaiguva; Šnekta; Vaiguva; Dialect; Subdialect.
ENThe paper deals with the problem of attribution of Vaiguva subdialect, because some sources attribute it to the South Samogitians of Raseiniai area, while others to those of Varniai. Since the prevalence of Raseiniai subdialect in present-day subdialect is stated, from synchronicity viewpoint this subdialect should be attributed to the Raseiniai type. Sometimes, as in entire border area, the adjacent Varniai forms can be facultatively used, but it is doubtful they could become prevailing ever. Maybe, narrowing of nasal diphthongs as clear distinctive feature of Varniai and Raseiniai types had been neglected some time ago in order to expand the area of Raseiniai subdialect type. However, it is difficult to find confident proof, since the narrowing always was very inconsistent (this would indicate both the old vanishing feature, and that obtained from another subdialect). Moreover, this attribution to the Varniai type is proposed only by some investigators, which are inclined to consider this area as transitive one.