Petras Klimas' concept of nationalism

LTStraipsnyje analizuojama P. Klimo koncepcija nacionalizmo klausimu ir ieškoma sąsajų tarp žymiausių 20 a. nacionalizmo teoretikų tokių kaip Miroslavo Hrocho, Airos Kemiläinen, Anthony Smith, ir kitų koncepcijų. Tautinės valstybės kūrimą, t. y. tautos teisę savo etnografinėse žemėse sukurti valstybę, jis vadino etnografiniu-tautiniu dėsniu. P. Klimui etnografinis-tautinis dėsnis yra universalus, juo galima apibrėžti tautos sąvoką, nustatyti tautos gyvenamą teritoriją ar apibūdinti nacionalizmą kaip tautos siekį sukurti tautinę valstybę. Jo suvokimu „tauta“ yra etninė ir kultūrinė bendrija, susidedanti iš individų, gyvenančių etninėje teritorijoje, susijusių bendra kilme, kalba, religija, tradicijomis ir papročiais, turinčiais bendrą istoriją ir sąmonę kurie skatina juos būti autonomiškais. Autorė straipsnyje teigia, kad P. Klimas kaip istorinio materializmo šalininkas etnografinį-tautinį dėsnį supranta kaip materialų fenomeną kurį galima išskaidyti į keturis elementus: 1. Kalba; 2. Tautinė savimonė; 3. Kultūra; 4. Ateities vizija – tautinis idealas. Autorė daro išvadą, kad P. Klimo koncepcijoje daugiausia dėmesio skiriama tautinės savimonės formavimosi „objektyviems ar etniniams“ faktoriams t. y. tautos kalbai, religijai, papročiams, tradicijoms, folklorui, istorijai, bendriems tautiniams idealams. Iš šiuolaikinių nacionalizmo teoretikų darbų, kuriuose akcentuojama „etninių faktorių“ svarba ir teigiama, kad individai gali tapti nepriklausomi minėtų faktorių pagrindu, Anthony Smitho etninė teorija yra artimiausia Petro Klimo nacionalizmo koncepcijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Tauta; Nacionalizmo teorijos; Petras Klimas; Nationalism; Nation; Theories of nationalism.

ENThis article examines the political, cultural and national ideas and concepts of Klimas such as nation, nationalism, nation state, statehood, the role of the language, national consciousness, national ideal, i.e. how he understood nationalism. His concepts and views on national questions are compared with the concepts and theories of some of the most prominent scholars of nationalism of the 20th century, such as Miroslav Hroch, Aira Kemiläinen, Anthony Smith and others. The article’s author point out, that Klimas refers to the ethnic-national law as a universal one, by which one can define the concept of a nation, determine the ethnic territory of a new state, and describe nationalism as the impulse of the nation to build a nation state. P. Klimas understood a ‘nation’ as an essentially ethnic and cultural entity of people living in the ethnic territory, sharing a common origin, language, religion, traditions and customs, having a common past and consciousness, who began to claim the right to rule itself. As a proponent of historical materialism, P. Klimas regarded the ethnic-national law as a material phenomenon that could be divided into four elements: 1. Language; 2 National consciousness; 3. Culture; 4. The vision of the future – the national ideal. The author is doing conclusion that from the theories of modern researchers on nationalism, who stressed the importance of ‘objective or ethnic factors’ and argued that a population ought to become independent on the basis of such factors, Anthony Smith’s ethnicistic theory is closest to Klimas’ concept of nationalism. [From the publication]