Kristijonas Donelaitis - a Lithuanian Homer?

LTStraipsnyje svarstoma apie Kristijono Donelaičio apsisprendimą rašyti lietuviškai. Philliphas Ruhigas (1675–1749) lietuvių kalbą kildino iš senovės graikų. Jo idėjos galėjo inspiruoti Donelaitį kurti poeziją lietuvių kalba ir taip tarsi atkartoti Homero kūrybą. Idėją pritaikyti antikiniam epui būdingą hegzametrą gimtojoje kalboje skatino bendra epochos kūrybinė atmosfera ir Karaliaučiaus universiteto poezijos teorijos programos. Apsisprendęs kurti lietuvių kalba, rašytojas sąmoningai siekė perteikti lietuvių valstiečių kalbėjimo būdą. Tokiam poetiniam sprendimui, originaliam Europos literatūros kontekste, galėjo turėti įtakos tuometė lietuvių kalbos padėtis: XVIII a. pr. dar nebuvo susiformavusi takoskyra tarp rašytinės ir šnekamosios lietuvių kalbos. Donelaitis gimė laisvų lietuvių valstiečių šeimoje, tačiau nuo vaikystės mokėsi Karaliaučiuje, vokiečių kultūros aplinkoje. Jis neturėjo tiesioginio kontakto su valstiečių tarme. Vis dėlto Donelaitis sugebėjo atkurti būro gyvenimą ir turtingą kalbą. Jis siekė įamžinti kasdienio gyvenimo harmoniją, kuri nyko jo akivaizdoje. Sekdamas autoritetingų Antikos autorių pavyzdžiu, Donelaitis įamžino mažai žinomą ir skurdžiai gyvenusią Prūsijos Karalystės etninę grupę – lietuvininkų būrus, jų žodžius perteikdamas klasikinės literatūros formomis. Jis įvykdė savo užduotį ir per pamokslus noriai dalijosi pasiektais rezultatais su lietuvininkų valstiečiais.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; 18 amžius; Prūsijos Lietuva; Rašytojai; Lithuanian literature; XVIII th Century; Prussian Lithuania; Creator.