LTStraipsnyje aptariami demografiniai pokyčiai, vykę Rytų Prūsijoje po 1945 m., kuri nuo 1939 m. apėmė ir Klaipėdos kraštą. Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė regiono politinės priklausomybės statusas ir regiono žmonių sudėtis. Buvusi Rytų Prūsija atsidūrė naujoje politinėje aplinkoje, kurią diktavo sovietinė ideologija, naikinusi daugiakultūriškumą ir perkėlusi naujus žmones. Klaipėdos krašto naujakuriai susidūrė su likusiais čiabuviais. Oficialiuose dokumentuose teigiama, kad 1950 m. Klaipėdos krašte buvo apie 15000–20000 vietinių gyventojų, iš kurių apie 8000 repatriantų. Darbo tikslas – remiantis vietos žmonių prisiminimais ir archyviniais dokumentais aptarti Klaipėdos krašto repatriantų padėtį pirmaisiais pokario metais. Chronologinės tyrimų ribos apima 1945–1951 m. Nagrinėjama gyventojų, kurie į Klaipėdos kraštą grįžo iš vokiečių okupacinių zonų, situacija. Apibendrinime teigiama, kad po Antrojo pasaulinio karo įvykę pokyčiai turėjo didelį poveikį buvusiai Rytų Prūsijos teritorijai. Repatriantai, sugrįžę į tėvynę iš vokiečių okupacinių zonų, sudarė mažiausią Klaipėdos krašto gyventojų grupę. Tyrimai atskleidė niūrią jų padėtį sovietmečiu. Jiems buvo sunku prisitaikymas prie naujos politinės sistemos, kultūrinės ir ekonominės aplinkos bei išlaikyti protestantiškos kultūros tradicijas. Dalis repatriantų išvyko atgal į Vokietiją, o likusieji turėjo prisitaikyti ir įsilieti į naują Klaipėdos krašto visuomenę.Reikšminiai žodžiai: Rytų Prūsija [East Prussia]; Klaipėdos regionas; 1945-1960 m.; Apgyvendinimas; Repatrijavimas; East Prussia; Klaipėda Region; 1945-1960; Accomodation; Repatriates.