LTLietuvos istorijos mokslas seniai ieško atsakymo, kur dingę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. Visos žinios apie juos pasibaigia ties XVII a. viduriu. XIX a. išleistame dokumentų rinkinyje paskelbtas 1734 m. politinės publicistikos kūrinys “Verta ilgos atminties, trumpa reliacija, apie lietuvių sandėrius su Maskva”. Jame užfiksuota žinutė, kad vykstant kovoms dėl Abiejų Tautų Respublikos sosto tarp Augusto III bei Stanislovo Leščinskio grupuočių, Vilnių užpuolus Augustą III remiančiai Rusijos kariuomenei, jos daliniams plėšiant Vilniaus katedrą buvo sudaužyta Vytauto Didžiojo epitafija, iš auksinės dėžutės išmesta jo širdis. Straipsnyje šia informacija abejojama. Istoriniai šaltiniai nemini Vytauto Didžiojo atskiro širdies palaidojimo. Tai buvo labiau XVII-XVIII a., o ne vidurinių amžių paprotys. XVIII a. pirmos pusės Vilniaus kapitulos bei kituose istoriniuose dokumentuose neminimi Vytauto Didžiojo epitafijos sudaužymo faktai. “Reliacijoje” pateikta informacija, kad plėšiant katedrą buvo išniekinti Šv. Kazimiero palaikai, sužeistas Naugarduko vaivada Mikalojus Faustinas Radvila irgi labai abejotina. Greičiausiai, tariamas Vytauto Didžiojo palaikų išniekinimas pateiktas siekiant sudaryti kuo stipresnį įspūdį apie Rusijos kariuomenės plėšikavimų Vilniuje mastą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Kunigaikščiai; Didieji kunigaikščiai; Palaikai; Arkikatedros; Rankraščiai; Rusija (Russia).
ENIt is for a long time that science of the history of Lithuania has been looking for an answer to the question where the remains of the Grand Duke of Lithuania Vytautas the Great had disappeared. All data about the remains end with the middle of the 17th century. A piece of political publication Verta ilgos atminties, trumpa reliacija, apie lietuvių sandėrius su Maskva was announced in the collection of documents published in the 19th century. It recorded the note that when fights for the throne of the Republic of the Two Nations between Augustus III and Stanislovas Leščinskis’ groups were going on, when the Russian army, which supported Augustus III attacked Vilnius and its units plundered Vilnius Cathedral, the epitaph of Vytautas the Great was broken and his heart was thrown out of a gold box. The article argues this information. Historical sources do not mention the burial of the heart of Vytautas the Great. This was rather a custom of the 17th-18th century than that of the Middle Ages. Documents of Vilnius Chapter and other historical documents of the first half of the 18th century do not mention breaking of the epitaph of Vytautas the Great. Information presented in Reliacija” that when plundering the Cathedral the remains of St Casmir were desecrated, the Voivode of Novgorodok Nicholas Faustinus Radziwiłł was wounded also raises doubts. Most probably the supposed desecration of the remains of Vytautas the Great was presented seeking to make a stronger impression about the scope of robberies of the Russian army in Vilnius.