Atvaizdo ontologiškumo transformacijos estetikoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Atvaizdo ontologiškumo transformacijos estetikoje
Alternative Title:
Transformation of ontotology dimension of image in aesthetics
In the Journal:
Religija ir kultūra. 2009, t. 6 (1-2) (2009), p. 134-143
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje grindžiamos dvi tezės. Pirmąja teigiama, kad apie ontologinę atvaizdo dimensiją pozityviai galima kalbėti tik Martino Heideggerio atvertos hermeneutinės filosofijos perspektyvos šviesoje, tai yra, pakitus būties, tiesos, taip pat meno kūrinio sampratoms. Tezė grindžiama trimis argumentais: atvaizdas gali būti tiesos ontologine prasme atsivėrimo vieta (Heideggeris); būdas, kuriuo suvokiame meno kūrinį, visuomet yra interpretacija (Pareysonas); atvaizdas steigia naują tikrovę (Gadameris). Antroji tezė teigia, kad ontologinė atvaizdo dimensija postmodernioje epochoje nenunyksta, nors atrodytų, kad čia nebegalima įžvelgti nei tikrovės, nei meno kūrinio ontologiškumo. Tezei argumentuoti pasitelkiama Vattimo silpnoji ontologija, šiuolaikiniame mene įžvelgianti nenostalgišką, todėl sutinkančią su istorine tiesa, laikyseną nihilizmo epochoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atvaizdas; Interpretacija; Ontologinė hermeneutika; Postmodernybė; Silpnoji ontologija; Image; Interpretation; Interpretation, postmodernity; Ontological hermeneutics; Postmodernity; Weak ontology.

ENThis article predicates on two thesis. The first one proposes that the ontological dimension of the image should not be discussed in any other way but in the light of Martin Heidegger’s hermeneutical philosophy’s perspective, i.e., after the conceptions of being, truth, and artwork have already varied. This thesis is supported by three arguments: the image could be the place where the truth – as it is in it’s ontological meaning – reveals itself (Heidegger); interpretation is the only method we are capable to use in recognizing an artwork (Pareyson); the image enables the new reality (Gadamer). The second thesis states that the ontological dimension of an image does not dissapear in the postmodern era though it seems that neither the ontology of the reality nor that of an artwork are longer visible. The thesis is based on Gianni Vattimo’s weak thinking philosophy. [From the publication]

ISSN:
1822-4539
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/76585
Updated:
2020-07-09 21:13:29
Metrics:
Views: 25    Downloads: 3
Export: