1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis

LTDar vykstant 1863-1864 m. sukilimui prasidėjo netiesioginė kova dėl jo vertinimo. Jau sukilimo metu valdžia platino sukilėlių karikatūras, pradėjo rengti istorinius veikalus apie šį įvykį. Rusiškame istoriniame naratyve jis buvo aprašomas kaip „maištas“, „lenkų intriga“, įvykis, neturintis nieko bendra su „vietiniais“ krašto gyventojais. Būtent šitaip, kaip rašo knygoje publikuojamame straipsnyje Dangiras Mačiulis, šis istorinis įvykis buvo atsimenamas rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje parapijoje. Tuo pat metu etninėse lenkų žemėse 1863-1864 m. sukilimo kaip atminties vietos (vartojant Pierre’o Nora terminiją) formavimasis palyginti su kitais panašiais istoriniais įvykiais (1794 m. ar 1830-1831 m. sukilimais) įgijo tam tikrų specifinių bruožų. Kaip šiame straipsnių rinkinyje pažymi Andrzejus Nowakas, 1863-1864 m., arba Sausio, sukilimas lenkų komunikacinėje, o vėliau ir kultūrinėje atmintyje neturėjo kokio vieno ar kelių simbolinių centrų, simbolizuojančių šį istorinį įvykį. Mat toks buvo sukilimo pobūdis: „išblaškytas, lokalus, nesuteiktas - bent jau neturėjo aiškaus, matomo erdvinio centro“. Šis sukilimas lenkų visuomenėje ypač suaktualintas XX a. pradžioje: viena vertus, tam pasitaikė palanki proga - 50-osios sukilimo metinės, kurios intensyviai minėtos Austrijos-Vengrijos imperijoje gyvenusių lenkų ir kur kas mažesniu mastu - Vokietijos bei Rusijos imperijose, kur valdžia stengėsi neleisti sukilimo minėjimų. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Kolektyvinė atmintis; Collective memory.