Don Žuano mito transformacijos Oskaro Milašiaus kūryboje

LTDon Žuano ir Akmeninio svečio istorija suvokiama kaip literatūrinis mitas. Don Žuano, kaip literatūrinio mito, istorija greitai atsiskyrė nuo savo kūrėjo Tirso de Molinos ir populiarintojo Moliėre’o bei įgijo savarankiškumo. Oskaras Milašius net keletą kartų interpretavo šį literatūrinį mitą. Straipsnyje analizuojamos transformacijos, kurias reikšmingoje Milašiaus kūrybos dalyje įgauna Don Žuanas, tapęs autoriui atspirties tašku, sprendžiant skausmingas vidines problemas, ieškant atsakymo į ramybės neduodančius būties klausimus. Tyrime remiamasi J. Rousset pasiūlyta struktūrine analize, leidžiančia išryškinti tris invariantus arba tris pastoviuosius vienetus – mirusįjį, moterų grupę, herojų. Mito struktūroje kiekvienas invariantas atlieka tam tikrą funkciją. Pasirinktas analizės būdas leidžia apibrėžti mito visumą ir atskleisti jo raidos logiką. Tarp trijų invariantų ir kiekvieno viduje įmanomi visokiausi deriniai, ir jų dėka literatūrinis Don Žuano mitas išsaugo judrumą, lankstumą, gebėjimą transformuotis. Tuo aiškiau atsiveria kiekvieno rašytojo – tarp jų ir Milašiaus – originalumas. Milašiaus, kaip ir jo pirmtakų bei pasekėjų tekstuose, Don Žuanui tenka keleriopas vaidmuo. Pirmiausia – aktoriaus ir improvizatoriaus. Don Žuano mitas ne veltui atsirado baroko epochoje. Dvigubą šio personažo prigimtį nulėmė renesanso ir baroko laikais susiklosčiusi teatrinių amplua sistema bei būdingiausios baroko epochos meninės vaizduotės ir mąstymo temos – nepastovumo, nestabilumo ir amžinos kaitos, suaugusios su aktoriaus figūra.Reikšminiai žodžiai: Don Žuanas; Klajojantys siužetai; Mitas literatūroje; Oskaras Milašius; Prancūzų literatūra; Reikšmių variantai; Don Juan; French literature; Myth in literature; Oscar Milosz; Variants of meaning; Wandering plots.