Postmodernioji antropologija ir mitologijos transformacijos
LTPostmodernioji mitologija išviešina nesąmoningus gyvenimo archetipus, įtraukia juos į diskusijų areną, įveikia nutylėjimo ir represijos barjerus. Mitas tampa ne tik šiuolaikinis: jis instituciškai legitimuojamas, tampa racionalių diskursų ir bendruomenių kooperacijos dalimi. Jis yra pamatinis kalbos, kalbėjimo ir rašymo atžvilgiu, įtraukia į save pačias įvairiausias mąstymo formas, netgi tas, kurios, atrodytų, jį radikaliai neigia ir išstumia. Mitologijų reabilitacija išreiškia ir bendrąją postmoderno paradigmą (F. Jamesonas, J. Baudrillard’as, F. Lyotardas), ir postmoderniąją antropologiją (J. Cliffordas, V. Crapanzanas, R. Ronaldas). Postmodernioji kultūrinė ir socialinė antropologija yra tiesiogiai susieta su šiuolaikinės hermeneutikos, pragmatizmo, postkolonializmo, multikultūralizmo paradigmomis ir jų raida – taigi ir su objektyvistinių nuostatų atsisakymu, institucinių komunikacijų kritika, pragmatine kooperacija, subkultūrų ir šiuolaikinių popkultūros reiškinių tyrinėjimu. Postmodernioji antropologija neatmeta ir ankstesniųjų funkcinės, kognityvinės, struktūrinės, simbolinės antropologijos pasiekimų, tačiau papildo juos reikšmingomis bendradarbiavimo, polifonijos nuostatomis bei akcentuoja miesto kultūros reiškinius. Klasikinis mokslas ir jį atitinkanti technika nuolatos išstumia mitologijas anapus institucinės legitimacijos ribų. Postmodernioji antropologija siekia reabilituoti mitus, sugrąžinti juos į atvirų ir komunikabilių institucijų ribas.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Cassireris, Ernstas; Dekonstrukcija; Derrida, Jacquesas; Lingis, Alfonsas; Mitas; Postmodernizmas; Anthropology; Cassirer, Ernst; Deconstruction; Derrida, Jacques; Lingis, Alphonso; Myth; Postmodernism.
