Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys

LTDailininkas buvo tikras savo šalies ir viso meno pasaulio patriotas. Dėl ligos priverstas gyventi svetur, jis visada aistringai domėjosi, koks gyvenimas Lietuvoje, kaip siekiama nepriklausomybės, rūpinosi, kad greičiau įsikurtų Nacionalinė dailės galerija ir Rytų kalbų centras laisvoje Lietuvoje. Jam rūpėjo, kaip menininkas galėtų svariai prisidėti prie kultūrinio gyvenimo, ir ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nemažai laiko, jėgų skyrė organizaciniam darbui. Tuo metu jo, kaip menininko, pozicija buvo įvykių sūkuryje besisukančio aktyvaus piliečio, suinteresuoto dalyvio, o jo kūryba - reportažinė, tačiau dekoratyvios ir popartinės stilistikos. Atvirumas nesumeluotam gyvenimui ir veržlių permainų ilgesys, potraukis gaivalingai, kuriančiai jaunystei lydėjo dailininko troškimą, kad šviesa ir skersvėjis išsklaidytų sovietmečio visuomenės slogutį ir uždarumą. Geriausi ankstyvosios kūrybos darbai pasižymi gyvenimo politinių, socialinių dramų ir dekoratyvios raiškos pusiausvyra. Algimantas Švėgžda savaip realizavo tremties Sibiran nutrauktą tėvo, likusio tik savamoksliu, norą tapti dailininku. Tėvas buvo puikus pedagogas, ir tą gyslelę - būti išgirstam ir suprastam - sūnus paveldėjo, kaip ir talentą vaizduoti žodžiu. Ir pratęsė. Vėliau, taupydamas savo gyvybines pajėgas, menininkas susikaupė į stebėtojo būseną, galėjo užsiimti tik dvasine kova. Bet jis neužsivėrė savo kiaute, neleido sau užmiršti tibetiečių, indėnų, kurdų ir kitų likimo skriaudžiamųjų šioje istorinėje atkarpoje ir sukūrė išoriškai statiškus, bet vidine galia pulsuojančius ciklus. Jo didžiaformačiai tapybos darbai vis mažėjo, aliejų keitė akrilas, pastelė, akvarelė; piešiniai, grafikos darbeliai susitraukė iki kamerinio, galų gale miniatiūrinio formato; miesto gyvenimo šurmulį, modernias aktualijas keitė meditatyvios gamtos studijos. [Iš Įžangos]Reikšminiai žodžiai: Švėgžda Algimantas; Tapyba; Grafika; Katalogas; Švėgžda Algimantas; Painting; Graphic Art; Catalogue.

ENAlgimantas Švėgžda was not just one of the most prominent artists of the latter half of the twentieth century, he was also a thinker, both of the image and the word. The words he uttered were heard, and the thoughts and sentences he put to paper transformed into aphorisms (“I am the last Lithuanian pagan and the first 21st century European once again living in harmony with nature and my own self"). As the years went by, his authority as a teacher became increasingly more tangible. The few lessons that Švėgžda taught at the four-year Children's Art School in Vilnius and the Vilnius Academy of Arts were long remembered by his students. Just before his death, he received an honorary professorship from the Academy, even though he only lectured there for a couple of years, and not as part of the Department of Painting, but the Department of Drawing, a place that often became the refuge of artists treading a path further away from the mainstream of Lithuanian painting, sculpture and graphic arts. Švėgžda was a true patriot of the Lithuanian art scene and the global world of art. Forced to live abroad due to illness, he was always passionately interested in what life was like in Lithuania as well as how the country was fighting for its independence, and he did his best to speed up the establishment of the National Gallery of Art and the Centre for Eastern Languages in a liberated Lithuania. He cared about how, as an artist, he could contribute in a more substantial sense to cultural life, and in his early creative period he spent a significant amount of his time and energy on organisational matters. At the time, his position as an artist was that of the actively involved citizen, spinning around in the epicentre of events, of the interested participant, while his creative work tended to reflect current events, but in a decorative manner inclined towards pop-art. [From the Introduction]

• Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, p. 16-56.
• Muralistų dailė - egzotiškas sovietmečio dailės inspiracijų šaltinis ir žvalgybininkai: dailininkai ir jų kūrybos tyrinėtojai / Ramutė Rachlevičiūtė. Lituanistica. 2022, Nr. 3, p. 197-215.